Danijai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atgijo vaikų apsaugos internete arba jo kritikų vadinamo „Chat Control“ reglamento idėja, pirmą kartą svarstyta 2022 m. Reglamento tikslas ambicingas – sustabdyti vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimą ir internetą nepilnamečiams padaryti saugesnį. Vis dėlto, atgijęs pasiūlymas vėl kelia pasipiktinimo bangas dėl galimo asmens privataus gyvenimo pažeidimo ir masinio sekimo. Ekspertų nuomone, susirūpinimas bent iš dalies pagrįstas.
„Baimė pagrįsta, tačiau reglamentas neturėtų būti interpretuojamas kaip tiesioginė grėsmė masiniam sekimui. Turinio skenavimas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos (angl. CSAM) vyksta jau seniai socialiniuose tinkluose ir kitur. „Chat Control“ naujovė ta, kad tokia patikra būtų pritaikoma ir šifruotiems pranešimams“, – LRT.lt komentavo vaikų saugumo internete aktyvistė ir kibernetinio saugumo ekspertė Agnė Turskienė.
Reglamentas leistų dirbtinio intelekto algoritmams ir kitoms priemonėms skenuoti vartotojų pokalbius, t. y. pasidalintas nuotraukas, vaizdo įrašus bei internetines nuorodas, ieškant vaikams žalingo turinio. Didelį dalies visuomenės nerimą kelia prieš tai minėtas žinučių šifravimo mechanizmo apėjimas, kuris būtų taikomas visiems, išskyrus vyriausybių ir kariuomenių paskyras. Pasidalintos nuotraukos ir kiti failai būtų lyginami su esamais neteisėto turinio pavyzdžiais duomenų bazėse, o, radus atitikmenį, apie tai būtų informuota teisėsauga.
„Ekspertų susirūpinimas masiniu sekimu kyla iš istorinių precedentų. Pavyzdžiui, JAV „Patriot Act“ po 2001 m. išpuolių buvo priimtas kovai su terorizmu, bet ilgainiui jo suteiktos stebėjimo galios buvo pritaikytos daug platesniam bylų spektrui. Labai svarbu dėl to įtvirtinti griežtus saugiklius, kad ši sistema liktų prie pirminio tikslo – vaikų apsaugos“, – tikino vaikų saugumo internete aktyvistė A. Turskienė.
Šifravimo panaikinimas – smūgis nacionaliniam saugumui ir ekonominiam konkurencingumui
Švedijos ginkluotosios pajėgos ir Nyderlandų žvalgybos agentūra neseniai išleido pranešimus, kuriuose teigiama, kad šifravimo apėjimas kuria per dideles nacionalinio saugumo grėsmes, leisdamas priešiškoms valstybėms išnaudoti naujas technologijas europiečių puolimui. Kibernetinio saugumo ekspertės manymu, šis reglamentas iš tikrųjų galėtų atlikti ir atvirkštinę, nei tikimasi, funkciją.
„Paradoksalu, bet šis reglamentas gali padaryti internetą nesaugų paprastiems vartotojams. Jei sukursime techninę galimybę masiškai skenuoti pranešimus dar prieš juos užšifruojant, sukursime ir naują pažeidžiamumą. Priešiškos valstybės ar net vidaus grėsmės teoriškai galėtų išnaudoti šį prieigos tašką. Pasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis mažėtų – vartotojai ieškotų „šešėlinių“ alternatyvų, o tai silpnintų bendrą interneto saugumą“, – perspėjo A. Turskienė.
Šifravimo paslaugas teikiančios pokalbių programėlės, tokios kaip „Signal“, „Whatsapp“ ir net skaitmeninių technologijų gigantė „Apple“, anksčiau buvo perspėjusios Jungtinę Karalystę, kad verčiau pasitrauks iš rinkos, nei silpnins šifravimą, dabar tą patį atkartoja Europos Sąjungai. Anot ekspertės, tai gali smogti Europos konkurencingumui ir ekonomikai.
„Labai tikėtina, kad tai turėtų neigiamą ekonominį poveikį. Didelės technologijų įmonės gali įgyvendinti privalomą skenavimą, tačiau startuoliams tai bus brangi ir techniškai sudėtinga užduotis. Tai gali lemti inovacijų migraciją į kitas jurisdikcijas ir mažinti Europos patrauklumą skaitmeninių paslaugų rinkai. Tai jau matėme su Bendruoju duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymu“, – teigė kibernetinio saugumo žinovė A. Turskienė.
Brangus, bet neefektyvus sprendimas
Abejojama ir dirbtinio intelekto, kuris turėtų skenuoti šiuos vartotojų susirašinėjimus, patikimumu. Kaip anksčiau minėjo A. Turskienė, kai vienas kanalas tampa mažiau saugus, tikrieji nusikaltėliai dažnai pereina prie „šešėlinių“ alternatyvų, o tai reiškia šio reglamento didesnį poveikį būtent paprastiems gyventojams.
„Šiuo metu tokios technologijos dar nėra patikimos. Dirbtinis intelektas klysta – jis gali nepastebėti tikrų nusikaltimų, gali ir klaidingai įtarti nekaltus žmones. Policija jau dabar pripažįsta, kad gauna daugiau pranešimų, nei pajėgia ištirti. Rizikuojame sukurti sistemą, kuri generuoja daugiau triukšmo nei naudos, o realūs nusikaltimai gali tame sraute paskęsti“, – tvirtino pašnekovė.
Visgi negalima pamiršti, kad reglamento tikslas yra kilnus. Siekiama apsaugoti vaikų interesus internete. Praeitą savaitę skambėjusiame metiniame Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime pabrėžta, kad šiuo metu vaikams suteikiama neribota prieiga prie interneto leidžia algoritmams juos išnaudoti ir veda prie tokių blogų pasekmių kaip priklausomybės. Bet klausimas išlieka, ar šis reglamentas yra tinkama kryptis vaikų saugumui internete užtikrinti?
„Bendras mechanizmas yra žingsnis į priekį, nes aiškiai įpareigoja platformas imtis atsakomybės. Vis dėlto, jei visas pastangas sutelksime į masinį pranešimų tikrinimą, bet nepastiprinsime realios pagalbos aukoms, švietimo ir teisėsaugos pajėgumų, rizikuojame sukurti brangų, bet neefektyvų sprendimą. Tikra pažanga būtų tokia, kuri vienu metu saugo tiek vaikus, tiek mūsų teisę į privatumą – stiprina platformų atsakomybę ir negriauna šifruoto bendravimo“, – pabrėžė vaikų teisių aktyvistė A. Turskienė.
Europarlamentarai: judama tinkama linkme
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente Aurelijus Veryga dabartinę reglamento formuluotę palaiko. Jo teigimu, kartais reikia aukoti tam tikras žmonių teises dėl bendro gėrio.
„Technologijomis naudojasi ir žmonės, kurie nebūtinai turi gerų ketinimų. Mes, būdami suaugę žmonės, turime galvoti, ką su tuo daryti. Čia kaip ir su ginklu – galima kažką apginti, bet galima pridaryti ir labai daug žalos. Tam yra kuriami mechanizmai, kad ta žala būtų minimali. Man atrodo, kad kartais reikia dėl bendro gėrio aukoti tam tikrą privataus gyvenimo dalį, net jei tai šiuo metu prieštarauja Konstitucijai, bet tos priemonės turi būti proporcingos. O vaizdų skenavimo priemonė, manau, tokia ir yra“, – sakė europarlamentaras.
A. Veryga anaiptol nepalaiko teksto turinio peržiūros, kuri buvo pasiūlyta ankstesnėse reglamento redakcijose. Dėl didžiulio pasipriešinimo jos atsisakyta. Jis taip pat nesutinka ir su tais, kurie sako, kad dabartinis pasiūlymas galėtų atverti duris masiniam skenavimui, nes, pasak jo, tam užkerta kelią pats reglamentas.
„Mano manymu, tam tikrų ribų visuomenėje peržengti nederėtų ir nereikėtų grįžti į sovietinius laikus, kai telefoniniai skambučiai buvo masiškai sekami, o laiškai – atplėšiami ir skaitomi. Na, o jeigu yra sutarimas ir aiškus teisinis įgaliojimas skenuoti tik vaizdus ir vaizdo įrašus, tai nežinau, kodėl yra galvojama, kad tai leistų automatiškai skaityti žinutes. Galbūt, bet aš nesu technologijų žinovas. Jei šie nuogąstavimai pagrįsti, tai reikėtų aiškesnio įvardinimo ir reglamentavimo“, – komentavo A. Veryga.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas bei „Laisvės“ partijos atstovas Europos Parlamente Dainius Žalimas, gavęs „gausybę“ elektroninių laiškų dėl šio reglamento, rugsėjo 5 d. savo socialiniuose tinkluose paskelbė, kad kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas, prašydamas „aiškiai išdėstyti Lietuvos poziciją“.
„Aš manau, kad Lietuvos pozicija pritarti Danijos kompromisiniam pasiūlymui su tam tikromis rezervacijomis yra pakankamai subalansuota ir ten tikrai išreikšti susirūpinimai, kurie atsikartoja ir man siųstuose rinkėjų laiškuose. Vaikų apsauga, seksualinio išnaudojimo turinio platinimo užkardymas yra labai svarbus viešasis imperatyvas, kurį reikia įgyvendinti. Surasti balansą tarp šio imperatyvo ir žmogaus teisių bei privatumo yra labai svarbu, ir tuo ir rėmėsi Lietuvos pozicija“, – tikino europarlamentaras D. Žalimas.
D. Žalimas nori nuraminti jam laiškus siuntusius susirūpinusius rinkėjus, kad žinučių sekimas būtų taikomas tik ekstremaliais atvejais. Nors kol kas politikas susilaiko dėl savo atsakymo apie reglamento palaikymą, tačiau teigia, kad judama teisinga linkme.
„Dar susilaikyčiau dėl savo atsakymo, nes manau, kad tai ne galutinis variantas. Tikrai matau pastangas eiti teisinga linkme, kad būtų rastas vertybių balansas ir nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės. Žinoma, yra prielaidų, kad tos aptikimo priemonės ar įsakymai, kada jau būtų galima sekti platformose pasirodančias žinutes, būtų taikomi kaip paskutinė, būtina ir proporcinga priemonė. Lietuvoje tai, tikėtina, būtų teisminės institucijos sankcionuota priemonė, ji turėtų būti ribota laike ir tam tikrų paslaugų segmentų ar vartotojų grupių atžvilgiu“, – pabrėžė teisininkas.
Iki rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos narės turėjo apsispręsti, ar pritaria vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos internete įstatymui. Anksčiausias galimas Tarybos balsavimas vyks šių metų spalio 14 d. Jei pakankamai šalių palaikys reglamentą, Europos Parlamente kartu su Europos Taryba ir Europos Komisija vyks trišalės diskusijos, kur galbūt bus ieškoma kompromiso, kad visos šalys su reglamentu sutiktų.
Šiuo metu reglamentui priešinasi 9 iš 27 valstybių. Tarp jų Lenkija, Estija, Austrija bei Nyderlandai. 4 valstybės vis dar neapsisprendė, tarp jų svarbiausia – Vokietija. Nepaisant to, likusios 14 šalių reglamentą palaiko. Tarp jų Prancūzija, Švedija, Latvija ir Lietuva.
Vis daugiau valstybių ima griežtinti vaikų apsaugos internete mechanizmus. Australija nuo 2024 m. draudžia nepilnamečiams, t. y. jaunesniems nei 16 metų vaikams, naudotis socialiniais tinklais, net jei tam pritartų vaiko tėvai. Jungtinė Karalystė 2023 m. priėmė „Online Safety Act“ įstatymą, kuris įpareigoja internetines platformas šalinti neteisėtu laikomą turinį, apsaugoti vaikus nuo teisėto, bet jiems žalingo turinio, bei diegti amžiaus patikras. Šifravimo apėjimo sprendimą šalis kol kas atidėjo. Tuo tarpu Europos Sąjungoje vis garsiau akcentuojama būtinybė riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų. Savo metiniame pranešime Ursula von der Leyen tikino, kad Europa turėtų sekti Australijos pavyzdžiu.
