Informacinės RNR (iRNR, angl. mRNR) technologijos mokslinius tyrimus atliekantys JAV mokslininkai nerimauja, kad prezidentas Donaldas Trumpas gali sumažinti jų finansavimą. iRNR technologija yra vakcinų nuo COVID-19 ir kitų ligų pagrindas ir gali būti svarbi gydant vėžį, skelbia „Deutsche Welle“.
Sausio mėnesį į Baltuosius rūmus sugrįžus JAV prezidentui D. Trumpui, Jungtinėse Valstijose įvyko keletas užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Mokslininkai, kurių darbas priklauso nuo federalinių dotacijų, ypač nukentėjo nuo naujos administracijos įvestų taisyklių ir biudžeto apkarpymų.
Jau atimtas mokslinių tyrimų finansavimas iš kelių sričių mokslininkų, įskaitant LGBTQ+ sveikatą ir lytinę tapatybę, klimato ir aplinkos apsaugą bei medicinos mokslinius tyrimus.
Neseniai toks likimas ištiko ir vakcinų kontroversijos tyrimus. Kelių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, buvo nutraukta daugiau kaip 30 dotacijų, skirtų visuomenės nepasitikėjimui skiepais tirti.
Šių apkarpymų fone išryškėja skeptiško požiūrio į vakcinas neslepiančio sveikatos apsaugos sekretoriaus Roberto F. Kennedy jaunesniojo vaidmuo.
Kaip praneša „KFF Health News“, laikinai JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) direktoriaus pareigas einantis Matthew Memolis paprašė R. F. Kennedy ir Baltųjų rūmų pateikti išsamią informaciją apie „dotacijas, sutartis ar bendradarbiavimą“, susijusius su iRNR vakcinų tyrimais.
Pranešama, kad panašūs prašymai buvo pateikti ir prieš administracijos sprendimą atsisakyti paramos vakcinų kontroversijos tyrimams.
Mokslininkai, sutikę kalbėti tik garantavus anonimiškumą, JAV žiniasklaidai taip pat sakė, kad NIH pareigūnai patarė jiems iš savo paraiškų dotacijoms gauti išbraukti nuorodas į iRNR.
Tačiau iRNR tyrimų sustabdymas turėtų toli siekiančių pasekmių, nes ši technologija yra viena iš svarbiausių dabartinės medicinos raidos krypčių.
iRNR – dviejų COVID vakcinų pagrindas
Didžiausią šlovę iRNR technologija pelnė tapusi vakcinų nuo COVID-19, kurias bendrovės „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“ sukūrė per metus nuo koronaviruso pandemijos pradžios, pagrindu. Technologiją sukūrusiems mokslininkams buvo įteikta Nobelio medicinos premija.
Vietoje inaktyvuotos viruso versijos, kaip daugelyje kitų vakcinų (taip pat ir pirmojoje „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 versijoje), „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“ skiepuose buvo naudojama iRNR technologija.
iRNR yra genetinė molekulė, aptinkama daugialąsčiuose organizmuose, įskaitant augalus, gyvūnus ir grybus. Ji veikia kaip genetinis scenarijus – suteikia šabloną organizmui gaminti konkrečias svarbias funkcijas atliekančius baltymus.
Vakcinose nuo COVID-19 iRNR skatina organizmo ląsteles gaminti baltymus, identiškus koronaviruso išorinio apvalkalo smaigų baltymams. Tai reiškia, kad paskiepyto asmens imuninė sistema pasiruošia susidūrimui su realų pavojų keliančiu virusu.
COVID-19 iRNR vakcinos labai veiksmingai apsaugojo nuo sunkių ligos simptomų ir greičiausiai išgelbėjo daugybę gyvybių.
Sąmokslo teorijų šalininkų teiginiai, kad skiepai pakeitė recipientų DNR, sukėlė daugelio žmonių nepasitikėjimą vakcinomis. Ši baimė nepagrįsta, nes iRNR vakcinos neprasiskverbia į ląstelių branduolį, kuriame saugoma pagrindinė mūsų genetinė informacija.
iRNR vakcina nuo maliarijos ir gripo
„Mosquirix“ vadinamas vienintelis šiuo metu plačiai naudojamas skiepas nuo maliarijos nėra iRNR vakcina.
Tačiau šiuo metu kuriamos iRNR vakcinos nuo maliarijos. Jos galėtų padėti kovoti su uodų platinama liga, kasmet nusinešančia apie 600 000 žmonių, iš kurių nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių yra jaunesni nei penkerių metų vaikai, gyvybes. 2023 m. Naujosios Zelandijos ir Australijos mokslininkų grupė atskleidė jau sukūrusi iRNR skiepą ir sėkmingai jį išbandė su gyvūnais. Vakcina stimuliuoja imunines ląsteles kepenyse, kur ir keliauja į kraujotaką patekęs maliariją sukeliantis Plasmodium genties parazitas.
Žinoma, nuo gyvūnų modelių iki medicininių bandymų su žmonėmis, o vėliau – iki vakcinos – dar ilgas kelias. Šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus. Vis dėlto ekspertai mano, kad iRNR vakcinos ypač tinka kovai su maliarija, nes, virusui mutavus, jas galima nesunkiai pakoreguoti. Tokia pati savybė būdinga ir šiuo metu kuriamoms iRNR gripo vakcinoms.
iRNR vakcina nuo vėžio
Tiriamos dar kelios iRNR vakcinos, skirtos kitoms ligoms, įskaitant sunkiai gydomas vėžio rūšis, gydyti.
Mirštamumas nuo kasos vėžio yra didelis – devyni iš dešimties pacientų neišgyvena. Tačiau JAV mokslininkai kuria vakciną, kuri apsaugotų nuo vėžio recidyvo, chirurginiu būdu pašalinus pirminį naviką.
Neseniai atliktas pirmos fazės klinikinis tyrimas parodė, kad kai kuriems pacientams vakcina suaktyvino navikui būdingas imunines ląsteles, kurios išliko organizme beveik ketverius metus po gydymo.
„BioNTech“ ir JAV bendrovės „Genentech“ kuriama vakcina nuo kasos vėžio turėjo būti personalizuota, atsižvelgiant į kiekvieno tyrimo dalyvio poreikius. Ji priverčia organizmo ląsteles gaminti neoantigenus – specifinį, tik to paciento navike randamą baltymą. Taip imuninė sistema išmokoma atpažinti vėžines ląsteles kaip svetimkūnius, su kuriais reikia kovoti.
Jei JAV sustabdytų visą federalinį iRNR tyrimų finansavimą, neaišku, kokiu mastu būtų tęsiami vėžio ar maliarijos vakcinų kūrimo darbai.
