Naujai atrasti griuvėsiai Šandongo provincijoje, kurioje driekiasi viena seniausių Didžiosios kinų sienos atkarpų, leidžia manyti, kad dalis didingo statinio buvo pastatyta 300 metų anksčiau, nei iki šiol manyta, skelbia „IFLScience“.
Tai nustatyta Šandongo provincijos Kultūros vertybių ir archeologijos institutui atlikus kasinėjimus šalia Guangli kaimo, esančio netoli Dzinano miesto. Kaip rašo Kinijos laikraštis „The Global Times“, mokslininkai taikė įvairius mokslinius metodus, įskaitant optiškai stimuliuojamą liuminescenciją (OSL) ir anglies-14 datavimą, kurie parodė, kad naujai atrasta sienos dalis datuojama vėlyvąja Vakarų Džou dinastija (1046 m. pr. Kr.–771 m. pr. Kr.) ir ankstyvuoju Pavasario ir rudens periodu (770 m. pr. Kr.–476 m. pr. Kr.).
Anksčiau manyta, kad siena pradėta statyti 3 a. pr. Kr., todėl šis atradimas gali nukelti jos iškilimo laiką bent 300 metų atgal.
Didžioji kinų siena – tai senovinių sienų ir įtvirtinimų kompleksas, besidriekiantis daugiau kaip 20 000 km per visą Kiniją. Siena buvo statoma 2000 metų, įgyvendinant karinį projektą, kuriuo siekta apginti imperatoriškąją Kiniją nuo šiaurės klajoklių genčių invazijų – priešingai nei manoma, ji nebuvo pastatyta siekiant apsisaugoti nuo Čingischano puldinėjimų.
Pagalvoję apie Didžiąją kinų sieną, greičiausiai įsivaizduojame naujausią jos elementą – Mingų dinastijos (1368–1644 m.) laikotarpiu pastatytas aukštas plytų sienas ir vaizdingus įtvirtinimus. Iš tikrųjų tai tik viena sienos, kuri buvo statoma įvairiais stiliais, atspindinčiais to meto kultūrą ir technologijas, atkarpa. Dalis ankstyviausių Didžiosios kinų sienos atkarpų buvo suręstos tiesiog iš nendrių ir medžio. Vėlesnės dalys buvo statomos iš suslėgtos žemės ir akmenų, o dar vėlesnės – iš dailiai suformuotų plytų.
