Nepriklausomybės pradžia mūsų mokslininkams nebuvo lengva, tačiau šie žmonės buvo tiek užsispyrę, kad nenuleistų rankų, todėl šiandien Lietuvos vardas yra puikiai atpažįstamas visame pasaulyje tiek lazerių, tiek ir biotechnologijų srityse. Be to, eksponentiškai auga ir šiek tiek jaunesnis kosmoso sektorius.
Nuo lazerių iki genų žirklių bei palydovų. Nuo pažangiausių mokslo centrų iki narysčių svarbiausiose pasaulio mokslo organizacijose. Nuo gigantiškų gamyklų iki mažoms įmonėms palankios ekosistemos. Nuo svajonių iki inovacijas kuriančios valstybės – Lietuva turi kuo didžiuotis.
Šiemet minime svarbią sukaktį – 35-erius mūsų nepriklausomybės metus. Lietuva per šį laiką nuėjo ilgą ir prasmingą kelią, tapdama valstybe, kuria galime didžiuotis. Artėjant Kovo 11-ajai, LRT.lt straipsnių cikle „Vardan tos: 35-eri mūsų laisvės metai“ žurnalistai apžvelgia reikšmingiausius šalies įvykius, pasiekimus ir iššūkius.
Žodžiai „Vardan tos Lietuvos“ iš mūsų himno skamba drąsiai, stipriai ir išdidžiai, todėl kviečiame skaitytojus kartu pažvelgti į nueitą kelią – pasidžiaugti pergalėmis, prisiminti išmoktas pamokas ir įvertinti, ką mums reiškia laisvė.
1. Lietuva – lazerių šalis. Lietuva neretai pavadinama lazerių šalimi. Ir, anot VU Lazerinių tyrimų centro profesoriaus dr. Miko Vengrio, neatsitiktinai, mat pasauliniu mastu mūsų valstybė lazerių srityje iš tiesų yra svarbus žaidėjas.
„Pasakius „Lietuva“, jei esi lazeristų konferencijoje, niekas nekilnoja antakių ir nebando susivokti, kas gi yra ta Lietuva“, – teigia jis.
Lietuvą pasaulyje išgarsino ir iki šiol garsina tokios įmonės kaip „Ekspla“ ir „Light Conversion“.
Kalbėdamas apie pastarąją, M. Vengris sako, kad 1994 m. Vilniaus universiteto studentų įsteigta įmonė yra tarsi flgamanas, nuosekliu darbu užsitarnavęs savo vardą ir tapęs lazerių ekosistemos židiniu.
„Jie nuosekliai augo po 10–20 proc. per metus 20 metų iš eilės – tai retai pasitaikantis beveik paauglystės tipo augimas, 20 proc. paauk dvejus metus iš eilės, jau neblogai, bet 20 metų – beveik negirdėta, retai pavyksta kažkam taip padaryti“, – sako mokslininkas.
Šiandien minėta įmonė yra tarp lyderiaujančių ultratrumpų impulsų lazerių gamintojų pasaulyje, jos prietaisais naudojasi geriausių pasaulio universitetų mokslininkai bei didžiausios įmonės.
Visgi Mikas Vengris sako, kad Lietuvos fotonikos ekosistema yra labai įvairiapusė – be didelių organizacijų, čia taip pat sėkmingai kuriasi ir nedidelės įmonės, užimančios mažas, bet svarbias nišas. Anot Lietuvos lazerių asociacijos, šiuo metu Lietuvos lazerių sektoriuje veikia daugiau nei 60 įmonių.
„Aukštųjų technologijų produktų nišų yra nemažai, bet kai kurios iš jų tiesiog nėra tokios didelės, kad jas galėtų užpildyti didžiuliai fabrikai, nes pasaulio poreikis kai kuriems įrenginiams gali būti 10 prietaisų. Yra tokių rinkų, kurios yra nišinės, bet reikia sudėtingų prietaisų, tai ir mažos įmonės ten gali dirbti. Ir Lietuvoje, kalbant apie fotonikos, optikos sektorių, nemažai tokių įmonių yra, – sako fizikas. – Ir jos labai svarbios, nes tarnauja kaip pavyzdžiai, kad užtenka keleto gabių žmonių, kurie gali sėkmingai įsukti aukštųjų technologijų verslą.“
Tad, anot pašnekovo, lietuviams, turbūt, ir sekasi fotonikoje, nes dabar jau turime labai įvairiapusę ekosistemą. Be to, Lietuvoje gaminame ne tik lazerius, bet ir pačius jų elementus, turime tyrimų institutus, kurie užsiima tyrimais, kaip juos patobulinti, kaip pritaikyti naujam tipui lazerių, VU bei kolegijose turime optikos inžinierius, lazerių fizikos specialistus ugdančias studijų programas.
„Ta bendruomenė yra susijusi glaudžiais ryšiais, kurie skatina sinergiją: sėkmingas verslas skatina rinktis studijas, sėkmingi žmonės skatina verslo augimą. Matomas toks įsisukusio smagračio efektas ir jis padaro tą įmonių egzistavimą žymiai lengvesnį ir smagesnį, geriau apmokamą nei anksčiau“, – teigia prof. M. Vengris.
2. Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras – tvirtos valstybės pamatas. 2016 m. kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvėrė dvi iki šiol moderniausios mokslo įstaigos Lietuvoje: Gyvybės mokslų centras (GMC) ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (nFTMC).
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras yra bendras Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro projektas. M. Vengris jį vadina labai svarbiu atsigavimo ir naujos pradžios simboliu.
„Nuo pat 80-ųjų pabaigos ir 90-ųjų pradžios iki 2000-ųjų mokslo institutai atrodė kaip miestas, kuriame subankrutavo pagrindinė gamykla ir viskas vyksta tik į tuštėjimo pusę. (...) Naujo mokslo pastato įrengimas buvo valstybės pareiškimas, simbolinis įvykis, rodantis atsigaunančią valstybės politiką, rodantis, kad pas mus mokslas ne tik tai, kad privatizuojami seni instituto pastatai, bet ir statomi nauji institutai“, – teigia M. Vengris.
Tai, kad pas mus yra mokslo miestelis Vilniuje, kur gyvena mokslininkai, daro mokslą, ateina studentai, – tai yra reiškiniai, kurie vyksta augančiose ir klestinčiose valstybėse.
M. Vengris
nFTMC mokslininkai dirba lazerinių technologijų, optoelektronikos, branduolio fizikos, organinės chemijos, bio- ir nanotechnologijų, elektrocheminės medžiagotyros, funkcinių medžiagų, elektronikos ir kitose mokslo kryptyse. Dauguma čia vykdomų mokslinių tyrimų yra unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Be to, čia taip pat kuriamos verslui ir visuomenei naudingos moderniosios technologijos.
„Mokslas ten yra daromas naudojant naujus metodus, naujose laboratorijose su naujais žmonėm ir dirbant taip, kaip dirba geriausios pasaulio laboratorijos, iš tikrųjų nesislepiant ir nemeluojant. Ta įranga ir tyrimai, kurie atliekami šiame mokslo centre, yra geriausia, ką mes galime turėti“, – sako M. Vengris.
Pašnekovo teigimu, jei Lietuva neturėtų minėto mokslo centro, tai būtų lygu dalies valstybingumo praradimui, mat galimybė bent keliose srityse vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus yra tvirtos valstybės požymis.
„Tai, kad pas mus yra mokslo miestelis Vilniuje, kur gyvena mokslininkai, daro mokslą, ateina studentai, – tai yra reiškiniai, kurie vyksta augančiose ir klestinčiose valstybėse“, – įsitikinęs fizikas.
3. Didžiausio pasaulyje žaidimo dalyviai. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje yra įsikūrusi Marijampolės dydžio laboratorija. Joje fizikai pasitelkia po žeme įrengtus didžiausius ir sudėtingiausius žmonijos istorijoje sukurtus prietaisus pagrindinėms materijos sudedamosioms dalims – fundamentaliosioms dalelėms – tirti. Jos susiduria tarpusavyje beveik šviesos greičiu. Šis procesas padeda sužinoti, kaip dalelės sąveikauja tarpusavyje, ir padeda suprasti pagrindinius gamtos dėsnius.
„Šiuolaikinė fizika – brangus užsiėmimas, o kalbant apie šiuolaikinę elementariųjų dalelių fiziką, tai tą „labai brangus“ dar reikia pakelti kokiu dešimtu laipsniu“, – teigia prof. Mikas Vengris.
Mes kaip nedideli didelio žaidimo dalyviai dalyvaujame šiame elementariųjų dalelių žaidime ir tai jau yra didelis mūsų pasiekimas.
M. Vengris
CERN – tai tarpvalstybinė organizacija, šiuo metu vienijanti 23 valstybes. Lietuva kaip asocijuota narė prie jos prisijungė 2018 m. Taip pat 2024 m. Vilniaus universitetas tapo oficialiu CERN LHCb eksperimento institutu.
„Jei tokia erezija būtų ištarta, pavyzdžiui, 1988 m., kad Lietuva, o ne SSRS, ne tai kad yra nepriklausoma, bet dar ir pati savaime dalyvauja tarptautinėje organizacijoje, už tai galima buvo atsisėsti į kalėjimą. O dabar mes tai sakome ir sakome su pasididžiavimu ir džiaugiamės, kad galime tokie būti“, – pastebi M. Vengris.
Lietuva moka įnašą, o mainais į tai mūsų mokslininkai gali kartu su kitais 20 tūkst. fizikų ir inžinierių aiškintis elementariųjų dalelių paslaptis.
„Mes kaip nedideli didelio žaidimo dalyviai dalyvaujame šiame elementariųjų dalelių žaidime ir tai jau yra didelis mūsų pasiekimas. (...) Jei yra kažkokia įdomi tematika, kuria CERN‘as užsiima, tai lietuviai neturi jokių kliūčių ten važiuoti ir užsiimti vienose gretose su amerikiečiais, prancūzais, šveicarais ar pan.“, – teigia fizikas.
„Tai galima lyginti: saugumo prasme mes esame NATO nariai – tai yra vienas iš svarbiausių mūsų saugumo garantų, mokslo (fizikos) prasme mes esame CERN nariai ir tai yra didžiausia fizika, kuria pasaulis šiuo metu užsiima“, – priduria VU Lazerinių tyrimų centro profesorius, dr. Mikas Vengris.
Taip pat skaitykite
4. Stiprus biotechnologijų sektorius. Lietuva žymi ne tik savo lazeriais, bet ir gyvybės mokslų bei biotechnologijos sektoriaus pasiekimais. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Arvydas Lubys pasakoja, kad nepriklausomybės atkūrimas tapo lūžio metais šiam sektoriui – nutrūkus finansavimui daug mokslininkų neteko darbo, bet dešimtasis dešimtmetis taip pat buvo ir laikas, kai steigėsi didžiausios mūsų šalies biotechnologijų kompanijos: „Biofa“ („Teva Baltic“ priklausanti „Sicor Biotech“), „Biotechpharma“ (dabar „Northway Biotech“), „BIOK laboratorija“ (dabar valdanti tokius prekės ženklus kaip „Kilig“, „Margarita“ ir „Ecodenta“), „Fermentas“, tad mokslininkai tapo verslininkais.
Buvo padėtas pamatas ateičiai, nes mes čia (Lietuvoje) turime infrastruktūrą, studijas, žmones, atėjo didelis žaidėjas [„Thermo Fisher Scientific“] ir jis visą tą sektorių timptelėjo į viršų.
A. Lubys
O kurgi daugeliui girdėtas „Thermo Fisher Scientific“? Šis pavadinimas Lietuvoje pradėtas minėti po to, kai savo produktų kategorijose pasaulyje lyderiaujanti įmonė 2010 m. už 260 mln. įsigijo „Fermentą“ ir buvo įsteigtas Lietuvos padalinys „Thermo Fisher Scientific Baltics“. A. Lubys pasakoja, kad tuo metu daugelis akcijų turėjusių darbuotojų stipriai pralobo. Visgi šis sandoris buvo daug vertingesnis nei tai. Anot pašnekovo, tai buvo Lietuvos potencialo išnaudojimas: tiek žmonių, tiek gebėjimų.
„Buvo padėtas pamatas ateičiai, nes mes čia (Lietuvoje) turime infrastruktūrą, studijas, žmones, atėjo didelis žaidėjas [„Thermo Fisher Scientific“] ir jis visą tą sektorių timptelėjo į viršų“, – sako A. Lubys.
Tai – ir darbo vietos bei svarbi piniginė grąža valstybei: „Pandemijos metais „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokėjo per 200 mln. pajamų mokesčio, tai yra dideli pinigai Lietuvai.“
Tačiau svarbu priminti, kad reagentus, įrangą ir kitus moksliniams tyrimams, diagnostikai ir gamybai reikalingas prekes parduodantis „Thermo Fisher Scientific“ visgi nėra lietuviška įmonė – jis veikia daugelyje šalių. Kaip pasakoja Arvydas Lubys, Lietuvos padalinys pasižymi tuo, kad turi didelę autonomiją, bet to, čia yra perkelta didelė dalis pasaulio gamybos.
Remiantis biotechnologijų įmones vienijančios organizacijos „LithuaniaBIO“ duomenimis, gyvybės mokslų ir biotechnologijų srityje veikia apie 400 įmonių.
„Metinės „Thermo Fisher Scientific“ pajamos apie 40 mlrd. ir iš jų 1,5 mlrd. 2022 m. buvo uždirbama Lietuvoje (2023 m. įmonės pajamos siekė apie 821 mln. – LRT), o pradėjome nuo 35 mln. Tai iš tiesų galima didžiuotis. 1500 žmonių kuria tą vertę“, – sako jis.
Lietuviškas įmonės padalinys pasižymėjo ir COVID-19 pandemijos laikotarpiu, mat būtent čia buvo gaminami testų ir vakcinų komponentai.
„Mes per 5 mėnesius pastatėm naują gamyklą, kuri pradėjo gaminti vakcinų komponentus. (...) Iš tiesų 60 mokslininkų dirbo dieną ir naktį, kūrė technologijas visus metus, kad paskui jos būtų panaudojamos gaminant komponentus“, – pasakoja A. Lubys bei priduria, kad įmonės klientai buvo visi didieji vakcinų gamintojai („Pfizer“, „Moderna“ ir pan.).
Tačiau Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriuje – ne tik didieji žaidėjai. Remiantis biotechnologijų įmones vienijančios organizacijos „LithuaniaBIO“ duomenimis, čia veikia apie 400 įmonių.
Anot A. Lubio, keli sėkmės pavyzdžiai: „Atrandi Biosciences“, kurie sukūrė pavienių ląstelių analizės technologiją ir neseniai pritraukė 25 mln. investicijų, „Biomatter“, kurie ištobulino dirbtinio intelekto platformą, skirtą kurti naujus baltymus. Pastarosios įmonės bendraįkūrėjai 2022 m. buvo įtraukti į „Forbes“ „30 under 30 Europe“ sąrašą, į kurį patenka jaunesni nei 30 metų amžiaus ateitį kuriantys verslininkai ir inovatoriai. Taip pat A. Lubys išskiria ir su genų žirklių technologija dirbantį „CasZyme“.
„Turime gerą ekosistemą, daug startuolių ir galime tuo didžiuotis, nes jie kuria nemažai darbo vietų, degina nemažai pinigų“, – teigia A. Lubys ir priduria, – biotechnologijų sektorius neišvengiamai auga, ne veltui Vyriausybė išsikėlė tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad Lietuvoje 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurtų būtent gyvybės mokslų sektorius.
5. Pažangiausias Baltijos šalyse mokslo centras. Kaip ir minėta, 2016 kovo 15 d. Saulėtekyje įvyko dviejų mokslo įstaigų – Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro atidarymas.
Pastarasis jungia 4 gyvybės mokslų srityje tyrimus atliekančius institutus, čia pat vyksta ir paskaitos studentams.
A. Lubys tikina, kad Gyvybės mokslų centrą galime vadinti pažangiausiu Baltijos šalyse.
„GMC labai sėkmingai dalyvauja pritraukiant grantus, gaunant lėšų iš grantų, yra vienas stipriausių VU padalinių ir pagal mokslo, ir pagal studijų rezultatus“, – sako A. Lubys bei tikina, kad šį mokslo centrą galime vadinti pažangiausiu Baltijos šalyse.
„Pagal tai, kiek čia yra žmonių, o jų čia yra per 500, beveik 600, pagal tai, kad čia yra per 1000 studentų, čia yra 160 doktorantų, pagal tai, kiek čia yra įrangos, ir ypač naujos (ne 30 metų senumo, o 2–4 metų), drąsiai galima būtų tą sakyti. (...) Turime vieninteliai Lietuvoje ir, ko gero, visame Baltijos regione krioelektroninį mikroskopą, kuriuo galima stebėti tretines baltymų struktūras“, – pasakoja direktorius.
Arvydas Lubys pritaria lazerių fizikos profesoriui M. Vengriui – Vilniaus Saulėtekis tampa vieta, kurios Lietuvai seniai reikėjo – kur mokslininkai gali sklandžiau bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su verslu.
„Tai, kas čia yra kuriama, yra tikrai unikalus dalykas – į vieną vietą (Saulėtekį) yra atvedami žmonės, kurie gali susėsti ir sukurti pridėtinę vertę iš tos sinergijos, kad jie yra kartu, – sako Arvydas Lubys. – Šalia yra kasama duobė Chemijos fakulteto pamatams, taip pat ten bus įrengtas šiuolaikinių technologijų kompetencijų centras. Ir visa tai kuria ekosistemą, kur gali ir verslas ateiti, jei yra reikalas.“
6. Genų žirklių ištakos – Lietuvoje. 2024 m. Europos Sąjungoje buvo patvirtinta CRISPR-Cas9, kitaip žinoma kaip genų žirklių, terapija skausmingoms ir visą gyvenimą trunkančioms kraujo ligoms – pjautuvinei anemijai beta talasemija – gydyti. Tai genetinės ligos, kurių gydyti anksčiau neturėjome veiksmingo metodo. Dabar visame pasaulyje vyksta klinikiniai tyrimai, siekiant pritaikyti genų žirkles ir kitoms ligoms.
CRISPR-Cas9 yra labai tikslus molekulinis įrankis, kuris labai preciziškai paredaguoja DNR, ligų atveju panaikindamas jas lemiančias mutacijas. Tačiau CRISPR-Cas9 pritaikomas ne tik medicinoje, bet ir daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, augalininkystėje, bandant sukurti ligoms ar atšiauriam klimatui atsparius augalus.
Ši technologija buvo atrasta Lietuvoje ir tai padarė prof. Virginijaus Šikšnio grupė. Dėl to mokslininkas 2020 m. netgi buvo per vieną žingsnį nuo Nobelio premijos.
„Nuo to fundamentinio atradimo viskas paskui išsirutuliojo į ginčus, kas daugiau nuveikė, kas vertas Nobelio, kas nevertas, Lietuva tą didelį skausmą ištvėrė. Bet tas sukūrė žinomumą, matomumą, ryšius ir dabar Virginijus žino visus žymiuosius žmones, kurie naudoja tas genomo žirkles“, – teigia VU GMC direktorius Arvydas Lubys ir priduria, kad visa tai, ko gero, prisidėjo prie to, kad Lietuvoje buvo įsteigtas Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) institutas.
Europos molekulinės biologijos laboratorija yra viena svarbiausių tarptautinių mokslinių organizacijų pasaulyje, vienijanti 29 šalis. Jos tikslas – pažinti gyvybės paslaptis molekuliniu lygmeniu. Lietuva prie EMBL prisijungė 2019 m., o 2020 m. VU įkurtas vienas iš septynių EMBL Partnerystės institutų. Jame mokslininkai dirba genomo redagavimo srityje.
„Partnerystė – tai tarsi kokybės ženklo uždėjimas. Mes, kad ir kas dabar atvažiuotų, sakome, kad turime partnerystės institutą, ir visi sako „ooo“... Kas yra gerai, kad kai „Thermo Fisher Scientific“ esi, tai nereikia pristatinėti, kas tai yra, kai tu turi EMBL partnerystės institutą, tai visi irgi supranta, kas yra EMBL ir kaip tai yra šaunu“, – džiaugiasi Arvydas Lubys.
7. Svarbią nišą užpildė Medicinos mokslo centras. 2024 m. spalio 3 d. buvo atidarytas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras. Tai – didžiausia investicija į medicinos mokslo infrastruktūrą nepriklausomoje Lietuvoje. Pagrindinis centro siekis – fundamentinių mokslo atradimų pavertimas medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais. A. Lubio teigimu, ši įstaiga užpildė svarbią nišą bei pagaliau nutiesė tiltą tarp klinikos ir mokslinių tyrimų.
„Ateina nauji metodai, jie turi nueiti į klinikas, bet tam, kad ten nueitų, jie turi pereiti per vadinamąjį death valley (liet. mirties slėnį).“
Dabar moksliniai atradimai, padaryti Mokslo centro laboratorijose, bus pritaikomi tiesiogiai pacientams gydyti, o vėliau gauti rezultatai – grąžinami atgal į laboratoriją, kur nauji metodai toliau bus tyrinėjami ir tobulinami.
„Tai yra reikalinga, nes klinicistai yra klinicisitai – jie operuoja, mokslininkai yra mokslininkai, kurie skaito ir kažką daro laboratorijoje, bet tai, ką jie daro, nebūtinai nueina į kliniką. Tai dabar atsiras galimybių. (...) Tik tam reikia laiko“, – įsitikinęs A. Lubys.
Mokslo centre veiks įvairios genetinės, biožymenų tyrimų, neuromokslų, odontologijos, vėžio tyrimų ir kitos laboratorijos, taip pat bus stiprinama kova su vėžiu pasitelkus pačių Centro mokslininkų sukurtus ir užpatentuotus dirbtinio intelekto įrankius. Medicinos mokslo centro komplekse veiklą pradės ir vienintelis šalyje biobankas, kaupsiantis populiacinę Lietuvos gyventojų biologinių mėginių kolekciją.
8. „Bio City“ – personalizuotos medicinos link. 2024 m. Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras „Celltechna“, taip užbaigiant antrąją didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ projekto dalį.
Genų terapijos centras „Celltechna“ Lietuvoje teiks pažangias genų terapijos vaistų vystymo ir gamybos paslaugas farmacijos įmonėms Europoje ir JAV.
Apskritai numatyta, kad „Bio City“ miestelyje veiks 6 skirtingi kompleksai, kurie, be genų terapijos vystymo, užsiims kamieninių ląstelių tyrimais, dauginimu, paruošimu medicininiam naudojimui bei pritaikymu 3D organų spausdinimui, vėžio terapijai naudojamų antikūnų bei terapeutinių baltymų kūrimu ir gamyba, kitų ląstelių (pvz., imuninių T ląstelių) moksliniais tyrimais ir jų pritaikymu gydymui. Tad iš esmės biotechnologijų miestelis yra orientuotas į inovatyvias terapijas ir personalizuotą mediciną, kai gydymas yra parenkamas kiekvienam asmeniui individualiai.
„Tai yra pasiekimas, nes ta personalizuota medicina, pavyzdžiui, tos CAR-T technologijos, kai paima tavo imunines ląsteles, jas genetiškai paredaguoja ir grąžina atgal, kad užmuštų vėžį, tai yra novatoriškos technologijos, kurios ir užsienyje nėra labai plačiai paplitusios, jos yra labai brangios. Turėjimas tokio rimto žaidėjo, kuris galėtų tokius ir panašius darbus daryti, yra didelis pliusas šaliai. Tai yra kompetencijų auginimas“, – sako A. Lubys, pridurdamas, kad šis miestelis taip pat prisidės prie didelės pridėtinės vertė darbo vietų kūrimo.
„Kai mes kalbame apie vidutinio atlyginimo spąstus, tai sakome, kad reikia kurti vietas, kurios kuria didelę pridėtinę vertę. Nes jei visą laiką samdysi išvežiotojus, tai ir atlyginimai bus išvežiotojų“, – sako VU GMC direktorius Arvydas Lubys.
Planuojama, kad per 10 metų įmonių grupė „Northway Biotech“ į miestelį investuos apie 7 mlrd. eurų ir įdarbins per 2 tūkst. darbuotojų.
9. NASA misijose – lietuviški palydovai. 2014 m. į Žemės orbitą pakilo du lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Tai paskatino du pirmojo palydovo kūrėjus Vytenį Buzą ir Lauryną Mačiulį įkurti pirmąją kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“. 2017 m. į dangų buvo paleistas antrasis palydovas „LituanicaSAT-2“. „O tada viskas sparčiai pradėjo judėti į priekį“, – sako Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Šiandien, praėjus kiek daugiau nei 10 metų, „Kongsberg NanoAvionics“ yra tarp lyderiaujančių mažųjų palydovų gamintojų pasaulyje, bendradarbiaujanti su tokiomis organizacijoms kaip NASA ir Europos kosmoso agentūra (EKA), čia sukonstruoti palydovai iki šiol yra išsiųsti bent į 35 šalis.
Projektai, anot L. Šmigelsko, kuriuose dalyvauja lietuviai, yra labai rimti: „Ir saulės burių (kosmose išskleista beveik pusės teniso korto dydžio burė, kuri leidžia palydovui judėti naudojant vien tik Saulės energiją, – LRT), ir su japonais pirmą kartą išbandyta observatorija palydove, ir neseniai paleista su amerikiečiais kosminė observatorija palydove, vadinasi „BlackCAT“. Čia visiškai nauji eksperimentai. (...) Ir tai daro lietuviai inžinieriai. Ir, panašu, kad tai yra labai sėkmingos misijos.“
10. Narystė EKA paskatino kosmoso sektoriaus augimą. „NanoAvionics“ nėra vienintelė kosmoso srityje dirbanti įmonė. L. Šmigelskas sako, kad iš tiesų šio sektoriaus augimas primena geometrinės progresijos kreivę. Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 40 įmonių, kurių veikla susijusi su kosmoso sektoriumi.
Štai „Astrolight“ siekia pasitelkti lazerį komunikacijai su palydovais, „Blackswan Space“ bando išspręsti palydovų susidūrimo kosmose problemas (anot L. Šmigelsko, Liuksemburge ji buvo įvertinta kaip vienas geriausių kosmoso srities startuolių), „Lidaris“ testuoja kosmose naudojamų lazerių optiką, „Delta Biosciences“ kurs astronautams pritaikytus vaistus, „Geld Baltic“ į Tarptautinę kosminę stotį siųs lietuviškus šaltyje džiovintus maisto produktus.
Lino Šmigelsko teigimu, šio sektoriaus augimas iš dalies susijęs su tuo, kad 2021 m. Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare.
„Kiek Lietuva skiria kosmoso sektoriaus plėtrai (apie 3 mln. eurų), tiek EKA iniciatyvose gali dalyvauti mūsų įmonės, institutai, gali teikti paraiškas ir per projektus gali tas lėšas susigrąžinti. Tai yra tarsi treniruotė prieš tapimą tikraisiais nariais, kai jau galėsime konkuruoti su tokiais gigantais kaip „Airbus“ (viena iš pirmaujančių orlaivių gamintojų pasaulyje – LRT) ir t. t. (...) Mūsų įmonės, institutai dalyvaudami rašant paraiškas, konkuruodami ugdo savo kompetencijas, sektorius plečiasi, didėja“, – teigia jis.
Tai yra svarbus pasiekimas, kad Lietuvos piliečiui atsiranda galimybė tapti astronautu, nukeliauti į kosmosą ir reprezentuoti mūsų šalį.
L. Šmigelskas
Tačiau sektoriaus stiprėjimas yra tik viena iš buvimo EKA dalimi naudų. Anot pašnekovo, tai suteikia galimybę mūsų studentams vykti į stažuotes, į praktikas Europos kosmoso agentūroje, be to, ir išsiųsti Lietuvos pilietį į kosmosą.
„Tai yra svarbus pasiekimas, kad Lietuvos piliečiui atsiranda galimybė tapti astronautu, nukeliauti į kosmosą ir reprezentuoti mūsų šalį. (...) [Jei tai įvyktų], tai neabejotinai būtų didžiulis Lietuvos švietimo, sveikatos apsaugos pripažinimas. Nes vyksta didžiulis konkursas – 22 tūkst. paraiškų į 6 vietas“, – neabejoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
11. Pirmaujanti technologijų kūrėja – „Teltonika“. Mokslas – neatsiejamas nuo technologijų, o kalbant apie pastarąsias galime pasigirti turėdami „Teltoniką“. Įmonės istorija prasidėjo devyniasdešimtaisiais jos įkūrėjui bendrabučio kambaryje gaminant telefonus, kurie nustatydavo skambinančiojo numerį. Šiandien, praėjus 27 metams po įmonės įkūrimo, tai yra verslas, turintis biurus visuose žemynuose. Visgi visa gamyba yra vykdoma Lietuvoje, kur veikia po vieną gamyklą Vilniuje ir Molėtuose. Čia yra plėtojami telematikos (sekimo prietaisų, skirtų lengvai ir efektyviai valdyti transporto priemonių parką), tinklo įrangos (modemai, maršrutizatoriai ir kt.), telemedicinos įrenginiai (plaučių ventiliavimo apartas ir išmaniosios medicininės paskirties apyrankės, galinčios atpažinti prieširdžių virpėjimą), kuriami elektromobilių krovimo sprendimai, siūlomos gamybos paslaugos.
Molėtų padalinio vadovas Paulius Rutkauskas anksčiau LRT.lt teigė, kad 2023 m. įmonės pajamos siekė 294 mln. eurų, buvo 2550 darbuotojų visame pasaulyje (didžioji dalis Lietuvoje dėl čia vykdomos gamybos).
Pagal įmonės planus, 2025 m. šalia Vilniaus gamyklos turėtų būti įrengtos dar trys: spausdintinio montažo plokščių (angl. printed circuit board, PCB), elektronikos surinkimo ir plastiko dalių liejimo gamyklos.
Ateityje 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parke „Teltonika High Tech Hill“ (THTH) turėtų atsirasti ir puslaidininkių pramonė. Be to, įmonė siekia imtis naujų projektų, susijusių su 6G technologijomis, dirbtiniu intelektu ir atsinaujinančia energetika. Tad, kaip teigė P. Rutkauskas, artimiausių 10 metų įmonės augimo tikslai yra apie 8 tūkst. darbuotojų Lietuvoje, apie 15 tūkst. darbuotojų užsienyje, 4 mlrd. eurų metinė apyvarta.
