Saturno palydovas Titanas yra vienintelis Saulės sistemos kūnas, neskaitant Žemės, kuriame teka upės, plyti ežerai ir jūros, lyja lietūs. Tiesa, skystas ten ne vanduo, o metanas ir etanas.
Stebėti šiuos darinius ir reiškinius sudėtinga, nes Titaną gaubia tanki atmosfera. Tad kol kas neaišku, ar ežerai ir jūros ten banguoja – esama netiesioginių įrodymų, bet jie vertinami nevienareikšmiškai.
Dabar grupė mokslininkų teigia radę bangų egzistavimo įrodymų, nagrinėdami galimą erozijos poveikį Titano jūrų pakrantėse.
Žemėje vandens telkinių pakrantės patiria eroziją dėl įvairių procesų: potvynių ir atoslūgių, lietaus, bangavimo, upių tėkmės ir taip toliau. Tyrimo autoriai išnagrinėjo, kaip pakrantės forma priklauso nuo dominuojančio erozijos proceso ar jų sąveikos, mat Žemėje apie pastaruosius žinome gana neblogai. Pritaikę gautas įžvalgas Titanui jie nustatė, kad Saturno palydovo jūrų pakrantės labiausiai primena zonas, kurias iš pradžių užpylė potvynis, o vėliau užliedavo bangos. Potvynis greičiausiai buvo upės išsiliejimas į slėnį, kadaise suformavęs jūrą.
Kiti scenarijai, įskaitant kurio nors vieno proceso poveikį ar jokios erozijos nebuvimą, pakrančių savybes paaiškino daug prasčiau.
Nors ir netiesioginis, tai gana tvirtas įrodymas, kad Titano jūrose tikrai banguoja. Tai, savo ruožtu, leidžia daryti išvadas apie vėjo greitį palydove ir geriau suprasti Titano raidą, o ateityje padės planuojant naujas misijas į šį egzotišką pasaulį.
