Nors uodams pavojingiausių gyvūnų titulą suteikė Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras, tokiam apibūdinimui pritaria ir Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė. Uodų tyrėja LRT Klasikos laidoje „Šviesi ateitis“ pasakoja, jog kraujasiurbių patelės maitinasi žmogaus kraujyje esančiais baltymais, kurie reikalingi sėkmingam kiaušinėlių brandinimui. Mainais į tai, kai kurių rūšių uodų moteriškos lyties atstovės kartu su seilėmis žmogui gali perduoti mirtinas ligas, tokiais kaip – maliarija.
„Uodų rūšių yra be galo daug, vien Lietuvoje jų yra maždaug 40. Kiekviena rūšis platina tam tikro tipo parazitus arba patogenus. Vienos rūšys aptinkamos lengvai, kitos labai sunkiai“, – įžvalgomis dalijasi dr. R. Bernotienė.
Kas sukelia maliariją?
Nors labiau įprasta saugotis plėšrių, greitų ir didelio dydžio laukinių gyvūnų, anot dr. R. Bernotienės, uodus galima laikyti pavojingiausias gyvūnais Žemėje dėl savybių greitai ir efektyviai pernešti mirtinas ligas.
„Apie kraujasiurbius uodus žinome pakankamai daug, jeigu lyginsime su kitais uodais. <...> Kraujasiurbiai uodai platina susirgimus – maliarija yra viena pavojingiausių ligų pasaulyje, todėl maliarinių uodų tyrimams yra skiriama daug resursų“, – pasakoja uodų tyrinėtoja.
Anot dr. R. Bernotienės, maliarija serga bei gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Mokslininkė pasakoja, kad šią ligą sukelia ne pats uodas, pirmuonis.
„Maliarija tai ne virusinė ir ne bakterinė liga, ją sukelia pirmuonys, kuriuos uodas perneša įkandimo metu su seilėmis. Maliarinis plazmodijus gyvena labai sudėtingą gyvenimo ciklą, jis vystosi žmogaus kraujyje, uodui atsigėrus tokio kraujo, jo [plazmodijaus] vystymasis tęsiasi uode, o iš uodo žarnų jis vėl patenka į uodo seiles ir taip yra užkrečiamas žmogus. Verta paminėti, jog maliarija serga ne tik žmonės, maliarija serga ir beždžionės, ir primatai, ir ropliai“, – aiškina dr. R. Bernotienė.
Nors maliarija dažniausiai siejama su tropinėmis šalimis, dr. R. Bernotienės teigimu, kadaise ji buvo paplitusi ir Europos šalyse, tačiau nustatyti, kodėl maliarijos protrūkiai čia išnyko – iki šiol nepavyksta.
„Reikia pripažinti, jog maliarija vienu metu buvo paplitusi ir Šiaurės Europoje. <...> Dabar daugiau grėsmių mums kelia įvežtinė maliarija, kurią atveža žmonės, keliavę po tropines šalis ir nesisaugoję vaistais“, – sako dr. R. Bernotienė.
Tačiau maliarija nėra vienintelė liga, kurią uodai geba pernešti. Anot dr. R. Bernotienės, šie vabzdžiai platina ir virusines infekcijas.
„Daugiausia uodų pernešamos ligos yra susijusios su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip: Vakarų Nilo karštinė, geltonasis drugys, čikungunija, Zika. Pastaruoju metu net Europoje uodai gali platinti filiarijas – mažas kirmėlytes. Kasmet bent vienas atvejis yra registruojamas ir Lietuvoje, kuomet pacientui prie akies arba po oda aptinkamos mažos kirmėlytės“, – priduria ji.
Nevaisingi uodai ligų neperneša
Ilgą laiką mokslininkai galvojo, jog tam tikrus užsikrėtimus sukelia blogas oras arba nešvarus vanduo, tik ilgainiui buvo išsiaiškinta, jog drėgnos ir šiltos vietos yra palankiausios uodų būviui ir dauginimuisi, todėl tam tikras ligas žmogui sukelia uodai, kurie gyvena panašiose vietovėse, o ne pati vietovė.
„Net iki 19 a. pabaigos buvo manoma, kad maliariją sukelia blogas oras – pabuvai prie pelkės ar balos ir susirgai. Ilgą laiką buvo manoma, jog kitos ligos atsiranda nuo nešvaraus vandens. Tik 19 a. antroje pusėje buvo atrasta, kad uodai perneša dramblialigę. Tada kilo mintis, kad galbūt uodai atsakingi ir už maliariją, už ką vėliau mokslininkas Ronaldas Rosas gavo Nobelio premiją <...> Vėliau mokslininkai pradėjo atlikinėti tyrimus ir dėl kitų ligų, prasidėjo masinis uodų naikinimas“, – prideda dr. R. Bernotienė.
Kovai su uodais yra skiriama nemažai resursų ir atskirų mokslinių tyrimų, kurių metu yra stengiamasi atrasti pasikartojančias priežastis, kodėl kai kurie uodai nešioja ligas, o kiti – ligų neperneša. Buvo ištirta, jog kartais specifinės bakterijos, gyvenančios uodo organizme, stabdo nuo maliarijos pernešimo, tačiau anot dr. R. Bernotienės – kiekvienoje šalyje uodai pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl patvirtinti tokią teoriją yra sudėtinga.
„Buvo atliktas tyrimas uodų kolonijoje, kurio metu nustatyta, jog uodai, turintys tam tikrą bakteriją daug prasčiau užsikrečia maliariją. Tačiau atlikus tą patį tyrimą kitoje šalyje, nebūtinai galime tikėtis to paties rezultato“, – sako ji.
Kitas būdas kovoti su uodais – radiacija. Mokslininkai švitina ligas pernešančius uodus, kad jie taptų nevaisingi. Pirmą kartą mokslininkai šią techniką išbandė dar prieš 70 metų, tačiau plačiau, ypatingai pasaulio Pietuose, ji pradėta taikyti tik mažiau nei prieš dešimtmetį. Be švitinimo, taip pat aktyviai tiriama galimybė pasitelkti DNR modifikavimą.
„Dažniausiai auginami genetiškai modifikuoti uodai, kurie po poravimosi nebegali turėti palikuonių. Tokius patinus paleidus į gamtą, uodų gausumas mažėja, nes poravimasis vyksta, tačiau naujų uodų neatsiranda“, – priduria dr. R. Bernotienė.
Šylant klimatui pavojingų uodų gali atsirasti ir Lietuvoje
Nors užsienyje yra intensyviai kovojama su invazinio tipo uodais, dr. R. Bernotienė sako, jog ne visos uodų rūšys yra kenksmingos, vietinės kaip tik padeda ekosistemai, nes yra kitų gyvūnų maistas.
„Vietiniai uodai, kurie gyvena teritorijoje per amžių amžius, vaidina didelį vaidmenį ekosistemoje – kaip maistas paukščiams, žuvims. <...> Tyrimai rodo, jog jei išnyktų uodai, paukščiai atsivestų mažiau jauniklių, uodų lervos yra puikus maistas vandens bestuburiams“, – sako dr. R. Bernotienė.
Uodų tyrinėtoja priduria, jog uodai naudingi dar ir tuo, kad jų nešiojami patogenai padeda reguliuoti gyvūnų įvairovę.
„Net patogenai, kuriuos perneša uodai, yra svarbūs ekosistemai, kaip kitų gyvūnų gausumo reguliatoriai. Jei nebūtų patogenų ir niekas nereguliuotų kitų gyvūnų gausumo, greitai užtrokštume šioje Žemėje“, – tikina ji.
Kaip teigia uodų tyrinėtoja, Lietuvoje šiuo metu didelę grėsmę žmogui keliančių uodų neaptinkama, nors yra tikimybė, jog ateityje, šylant klimatui, jų gali atsirasti.
„Pavojingų rūšių uodų, kaip pavyzdžiui – tigrinio uodo, Lietuvoje artimiausiu metu dar neturėsime. Šie uodai jau aptinkami Olandijoje, tačiau tik šiltnamiuose, mūsų žiemos jiems per šaltos. Tačiau sprendžiant iš to, kaip stipriai ši rūšis plinta į Šiaurinius regionus, galime spėti jog po kelių dešimtmečių ji atsiras ir Lietuvoje“, – teigia ji.
Dr. R. Bernotienės apibendrina, jog nepaisant prognozių – Lietuvoje šiuo metu gyvena ir plačiausiai yra paplitusios neinvazinės uodų rūšys, su kuriomis derėtų kovoti tik atbaidymo būdu, nenaikinant vabzdžių, o juos tiesiog atgrasant.
„Vietiniai uodai ir vietinių uodų pernešami patogenai mums nėra tiek pavojingi, kadangi mes esame prie jų pripratę. <...> Geriausias būdas su jais kovoti – juos atbaidyti. Tokiu būdu mes nieko nežudome, nelendame į gamtą. Yra atrastos cheminės medžiagos, natūralūs aliejai, kurie atbaido uodus. Lygiai taip pat nuo jų galime apsisaugoti storais drabužiais, kurių uodas tiesiog negalės prakąsti“, – apibendrina dr. R. Bernotienė.
Parengė Emilija Balcerytė
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše.
