Daugiau nei 700 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo bado. Gazos Ruože padėtis yra itin sunki, ypač kalbant apie vaikus. Apskaičiuota, kad šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje 300 000 žmonių trūksta maisto ir švaraus vandens. Ilgalaikis alkis yra didžiulė našta organizmui. Tačiau evoliucijos metu mes išmokome, jei reikia, net kelias savaites išgyventi be maisto, skelbia „Deutsche Welle“.
Kūnas užprogramuotas išgyventi
Smegenų pogumburyje yra „alkio centras“ – sritis, atliekanti pagrindinį vaidmenį, kai žmogus badauja. Jis suaktyvėja, vos tik sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
Pirmiausia pogumburis siunčia signalą antinksčiams išskirti streso hormoną adrenaliną. Tai suteikia mums jėgų ieškoti maisto. Tačiau neradus maisto, smegenys griebiasi plano B: gliukozės ieško pačiame organizme. Smegenims reikalinga gliukozė, kad jos galėtų tinkamai funkcionuoti.
Norėdamos gauti savo veiklai būtino cukraus, smegenys apgauna organizmą – jos siunčia signalą sustabdyti insulino išsiskyrimą. Tai sustabdo gliukozės tiekimą į kūno raumenis ir leidžia ją pasisavinti smegenims.
Stipriai badaujant visi organai susitraukia maždaug iki pusės savo pradinio svorio, kol galiausiai visiškai sunyksta ir žmogus miršta. Smegenys yra vienintelė išimtis – dėl savo gebėjimo kaupti gliukozę jos sumažėja ne daugiau kaip 4 proc.
Likusi organizmo dalis naudoja baltymus energijai gaminti. Tai taip pat vyksta raumenų, kurių didžiąją dalį sudaro baltymai, sąskaita. Aminorūgštis, kurios taip pat yra baltymai, organizmas paverčia gliukoze.
Ar įmanoma užuosti badą?
Po aštuonių–dešimties bado dienų organizmas perjungia medžiagų apykaitą į energijos taupymo režimą.
Panašiai kaip gyvūnui miegant žiemos miegu, svarbiausios organizmo veiklos, tokios kaip širdies ritmas, kraujospūdis ir kūno temperatūra, sumažėja iki minimumo. Esant ribotam maisto kiekiui tai yra optimaliausia organizmo reakcija.
Organizmas pradeda naudoti riebalų atsargas ir riebalų rūgštis paverčia vadinamaisiais ketoniniais kūnais.
Ketoniniai kūnai yra labai svarbus energijos šaltinis. Jie yra vieninteliai junginiai, kuriuos smegenys gali naudoti kartu su gliukoze.
Tačiau riebalų rūgščių vertimo ketoniniais kūnais metu nuo žmogaus gali sklisti ryškus nagų lako kvapas. Taip yra todėl, kad acetonas yra vienas iš ketoninių kūnų, išsiskiriančių per inkstus ir kvėpavimą.
Kuo ilgiau trunka badas, tuo organizmui blogiau: sumažėja odos barjerinė funkcija, nusilpsta imuninė sistema, plinta uždegimas.
Badą išgyvena ne visi
Išgyventi badą ilgesnį laiką galime tik tuo atveju, jei medžiagų apykaita persiprogramuoja, kaip aprašyta pirmiau, kad smegenys galėtų išgyventi, gaudamos mažesnį gliukozės kiekį. Tai leidžia išlaikyti baltymų atsargas gyvybiškai svarbiuose organuose.
Kad šis procesas veiktų sklandžiai, smegenys turi duoti pirminį alkio signalą, sustabdantį insulino išsiskyrimą. Tačiau tai ne visada suveikia.
Pavyzdžiui, maliarija, ŽIV / AIDS ar kitomis ligomis sergančių žmonių kraujyje yra tiek daug uždegimą sukeliančių medžiagų, kad kasa ir toliau išskiria insuliną, blokuodama vadinamąją bado medžiagų apykaitą.
Ilgalaikis fizinis bado poveikis
Žmonės atsigauna po badavimo, tačiau kai kurie patiria ilgalaikius fizinius ir psichologinius padarinius. Tai gali būti negrįžtami organų pažeidimai arba sutrikimai, imuninės sistemos funkcijos sutrikimai ir kaulų tankio sumažėjimas.
Badavimas gali paveikti hormonus, įskaitant insuliną ir kortizolį, skydliaukės funkciją. Badavusiems žmonėms taip pat dažniau pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai.
Dėl bado nusilpsta imuninė sistema, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms, pavyzdžiui, cholerai, tymams ir maliarijai.
Bado poveikis iš motinos perduodamas vaikui
Prastai besimaitinančios nėščiosios gali perduoti neigiamą bado poveikį savo kūdikiams.
Siekdami išsiaiškinti ilgalaikį bado poveikį vaikams, 2022 m. JAV Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai tyrė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vadinamosios Nyderlandų bado žiemos metu badavusius žmones.
Mokslininkai nustatė, kad iš visų tirtų amžiaus grupių netinkama nėščiųjų mityba sukėlė didelį neigiamą ilgalaikį poveikį gimdoje nešiojamo kūdikio sveikatai.
Tokiomis aplinkybėmis gimusiems kūdikiams kilo didesnė diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei nutukimo rizika vėlesniame amžiuje, taip pat dažniau pasireiškė raumenų ir skeleto problemos bei klausos sutrikimai.
Psichologinis bado poveikis
Penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje mokslininkai nusprendė išsiaiškinti bado fiziologiją, atlikdami eksperimentą, kuris šiandien būtų neįsivaizduojamas.
Amerikiečių mokslininkas Ancelis Keysas stebėjo 36 tyrimo dalyvius, kurie tris mėnesius gaudavo pusę normaliam išgyvenimui reikalingos kalorijų normos.
Tyrimo metu labai aiškiai išryškėjo psichologinis nuolatinio alkio poveikis. Daugelis dalyvių atsiribojo nuo aplinkos ir tapo apatiški.
Alkis viską užgožė. Tiriamuosius domino tik su maistu susiję dalykai. Kai kurie net svajojo apie kanibalizmą. Tuo tarpu jų pojūčiai tapo aštresni: tyrimo dalyviai daug geriau nei anksčiau užuodė kvapus, paaštrėjo ir jų klausa.
