Futurologė Monika Bielskytė sako, jog tiksliai nuspėti, kas mūsų laukia ateityje, neįmanoma, tačiau paskaičiuoti, kiek tikėtinas yra vienas ar kitas dalykas, galime. Kalbėdama apie tai, koks bus ateities pasaulis, tyrinėtoja pabrėžia – košmariškas scenarijus, jog dirbtinis intelektas sukils prieš žmoniją, yra labai mažai tikėtinas. Tuo tarpu, panašu, visuomenėje neliks žmonių skirstymo pagal lytį, o pilietybės klausimas taps lankstesnis.
„Mokslinė fantastika nukreipė mūsų dėmesį netinkama kryptimi“
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pasivaikščiojimai“ pasakoja M. Bielskytė, norint suprasti, koks iš tiesų pasaulis žmonijos laukia ateityje, svarbu nepasiduoti fantazijoms ir nesivadovauti vien savo vertybėmis.
„Iki manęs yra buvę futuristų, kurie nelabai rūpinosi suprasti, koks pasaulis bus ateityje iš tiesų. Jiems rūpėjo tik jų vizijos reklama. Ta vizija rėmėsi vien jų pačių vertybėmis, įsitikinimais ir šališkumu.
O štai aš, vietoje fantazavimo ir įsivaizdavimo, stengiuosi tyrinėti tikrovę tiek teoriškai, tiek ir fiziškai, nuvykdama į tas vietas, kur kuriama ateitis“, – sako futurologė.
Kalbant apie ateitį, neišvengiamai didžiulį vaidmenį joje užims technologijos. Visgi, pasak tyrinėtojos, svarbu atminti, kad jos bus tokios, kokių norės pats žmogus.

„Technologija ir net mokslas niekada nebuvo objektyvūs. (...) Dirbtinis intelektas yra toks ne todėl, kad kitoks negali būti. Viską lemia mūsų kultūriniai, socialiniai ir politiniai motyvai. Jie lemia mūsų technologinius ir mokslo prioritetus“, – tvirtina M. Bielskytė.
Pašnekovė netiki, jog ateityje išsipildys nuogąstavimai, jog dirbtinis intelektas išsivystys tiek, kad vieną dieną sukils prieš žmogų. Esą toks scenarijus, stumiamas mokslinės fantastikos filmų, yra itin mažai tikėtinas.
„Dabar turime vienpusius pasakojimus, kad dirbtinis intelektas pasieks tašką, kai ims vystytis eksponentiškai ir išsprūs už žmogiškojo supratimo ribų, taps sąmoningas, supergalingas, vos ne dievas ar demonas.
(...) Tai gana problemiškas šališkumas, kurį kuria mokslinės fantastikos filmai. Mums pasakoja kaip, neretai, seksuali moteriška kyborgė, pavyzdžiui, tokiuose filmuose, kaip „Ex machina“, staiga nubunda, susivokia ir sukyla prieš mus.
Mokslinė fantastika nukreipė mūsų dėmesį netinkama kryptimi. Kalbama apie labai teorinį ir mažai tikėtiną pavojų, o ne apie tikrus šios dienos pavojus ir grėsmes“, – dėsto futurologė.

Anot M. Bielskytės, didesnį dėmesį reikėtų skirti tam, kaip žmonės spręs jau dabar patiriamas negandas, kurios ateityje tik didės. Tam, pašnekovės teigimu, bus reikalingas bendradarbiavimas tarp paprastų žmonių ir galingiausių korporacijų, net jei iš pradžių atrodys, kad pastarosios į jokias kalbas leistis nenori.
„Žmonės kartais galvoja labai radikaliai ir mano, kad visai negalima dirbti su šiuo metu esančiais galios pozicijoje. Kad ką nors galima keisti tik organizuojantis tarpusavyje. Kiti mano, kad tai, kad mes organizuojamės tarpusavyje, kaip individai, neturi reikšmės. (...) Aš manau, kad čia reikia ne kažko „tarp“ ir ne „arba-arba“, bet reikia rasti būdą bendradarbiauti“, – sako ateities tyrinėtoja.
„Lytis gali pamažu tapti praeitimi“
Būtent bendradarbiavimas, pasak jos, ateityje bus esminis dalykas, atsižvelgiant į atskirų šalių sugyvenimą. Pašnekovė nenorėtų, kad valstybės kaip tokios išnyktų apskritai, mat alternatyva tam galimai būtų daug pavojingesnė.
„Nacionalinės valstybės tegu yra netobulos, bet mane neramina libertarinis požiūris, kad jos turi išnykti. Tada atsitinka taip, kad vietoje nacionalinių valstybių yra siūlomi gerokai pavojingesni dariniai, libertarinės ultrakapitalistinės „kiekvienas už save“ idėjos.
Nacionalinės valstybės ir tautybės turi likti, bet turi būti daug lankstesnės. Mums reikia daugiau Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos tipo darinių, tarpžemyninio bendradarbiavimo tarp Globaliųjų Pietų ir Šiaurės bei panašiai“, – kalba M. Bielskytė.

Besivystant globalizacijai, futurologės teigimu, tikėtina, jog ateityje pagrindinės dvi kalbos bus anglų ir kinų. Visgi, priduria ji, būtina dėti pastangas, kad visos kitos taip pat rastų vietą po Saule.
„Manau, turime padaryti viską, kad neleistume toms kalboms išnykti, nes prarandant kalbą, prarandama ištisa pasaulėjauta“, – tikina laidos „Pasivaikščiojimai“ herojė.
Tuo tarpu tyrinėtoja visiškai neprieštarautų, jei ateityje neliktų lyties koncepto. Anot pašnekovės, išskyrus medicinos sritį, žmonių skirstymas pagal lytį bus nereikalingas – žmonės vis labiau supras, jog lytinė tapatybė nenulemia to, kokie jie yra.
„Yra knyga, regis, ji vadinasi „Beyond Trans“, kur pateikiamas man artimas matymas. Ten teigiama, kad visos kalbos apie dvi lytis, taip pat lytinę tapatybę yra svarbios, bet, žiūrint į priekį, neturi tiek daug reikšmės, kiek norėtume.
(...) Manau, verta stengtis pradėti suprasti, kad buvimas vyru ar moterimi, translyčiu ar kitaip save apibūdinančiu asmeniu tavęs nepastato į jokią lentyną.

(...) Lytis gali pamažu tapti praeitimi. Nematau, kodėl turiu žinoti [žmogaus] lytį. Na, tai gali būti būtina specifiniams medicinos tyrimams, tačiau jeigu judėsime personalizuotos medicinos kryptimi, ji nebus reikalinga ir ten“, – pabrėžia M. Bielskytė.
Viso pokalbio klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „Pasivaikščiojimai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė









