„Kremas nuo saulės ne padeda, o tik sukelia onkologinius susirgimus“, „šiandien debesuota, tad apie kremą nuo saulės galvoti nereikia“, „mano oda pakankamai tamsi, taigi tikrai jos niekuo papildomu netepsiu“ – tokios ir panašios su apsauginio kremo nuo saulės naudojimu susijusios abejonės ne vieną mūsų aplanko tiek prasidėjus šiltajam sezonui Lietuvoje, tiek ir išvykstant atostogų. Tačiau, kiek jos iš tiesų pagrįstos? Mokslininkai teigia – nė kiek.
Daugiau jaudintis turėtume dėl saulės, o ne dėl kremo nuo jos poveikio
Kiekvieno kremo nuo saulės funkcija yra ta pati: apsaugoti mūsų odą nuo žalingo saulės poveikio.
Saulės šviesa yra sudaryta iš skirtingo bangos ilgio elektromagnetinių bangų. Nors dažniausiai kalbame apie matomąją šviesą, artimiausia mums žvaigždė taip pat spinduliuoja ir nematomas bangas: infraraudonąją šviesą, radijo bangas, rentgeno spindulius, gama spindulius bei ultravioletinę (UV) šviesą.
Pastaroji skirstoma į UV A, UV B ir UV C. Ozono sluoksnis 100 proc. sugeria UV C spindulius, apie 90 proc. – UV B ir minimalų kiekį – UV A spindulių.
Dideli UV A ir UV B kiekiai visų pirma gali sukelti odos nudegimus. Tačiau čia saulės skleidžiamų UV spindulių neigiamas poveikis nepasibaigia.
Ultravioletiniai spinduliai taip pat lemia senėjimo procesus: pažeidžia pagrindinius odą sudarančius baltymus – kolageną ir elastiną. Dėl to oda galiausiai praranda elastingumą ir tvirtumą.
Įdomu tai, kad maži UV B kiekiai iš tiesų padeda mums pasigaminti vitaminą D, kuris svarbus, norint turėti stiprius kaulus. Tačiau ilgą laiką praleidžiant po saule, tiesiogiai veikdami DNR, UV B spinduliai gali lemti onkologines ligas.
Remiantis 2014 metais JAV atliktu tyrimu, 8 iš 10 melanomos (odos vėžio formos) atvejų būtų galima išvengti, jei žinotume, kokį žalingą poveikį daro saulės spinduliai ir kaip save nuo jų apsaugoti.
Mūsų organizmas pats nesugeba apsisaugoti
Žmogaus oda yra svarbi mūsų įgimtos imuninės sistemos dalis. Tad ji apsirūpinusi skirtingais molekuliniais mechanizmais ir struktūromis, apsaugančiomis mus nuo žalingų saulės spindulių: pirminę apsaugą suteikia viršutinis odos sluoksnis – epidermis, antrinę – odoje esančios imuninės ląstelės, kitas apsaugos lygis – specialiose odos ląstelėse – melanocituose – esantis pigmentas melaninas, kuris sugeria UV spindulius ir neleidžia jiems prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius.
Be to, jau ir pačiose ląstelėse egzistuoja įvairūs DNR pažaidų tvarkymo mechanizmai, galintys ištaisyti UV spindulių sukeltas mutacijas.
Visgi, šio natūralaus apsaugos barjero ne visada pakanka – tuomet reikalingos apsaugos nuo saulės priemonės.
Remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba naudoja 0–11 ultravioletinės spinduliuotės indekso skalę.
Kremą nuo saulės naudoti patartina UV indeksui pakilus aukščiau 3. 2023 m. rugpjūčio viduryje Lietuvoje šis indeksas yra aukščiau 5, tad apsauga nuo saulės yra vienas svarbiausių dalykų, apie ką turėtume pagalvoti eidami į lauką.
Tai aktualu net ir apniukusią dieną – mat UV spinduliai gali prasiskverbti pro debesis ir lygiai taip pat, kaip ir saulėtą dieną, veikti mūsų odą.
Be kita ko, pasirūpinti apsauga nuo saulės turėtume ir vairuojant, kadangi stiklas UV A spinduliams anaiptol nėra kliūtis.
Kurią apsaugą pasirinkti?
Pirmieji preparatų, kurie turėtų mus apsaugoti nuo žalingo saulės poveikio, bandymai prasidėjo prieš maždaug 88 metus.
Tad šiandien parduotuvių lentynos nukrautos daugybe margų buteliukų, kurių etiketės skelbia „Apsauginis kremas nuo saulės“. Tai gali trikdyti: tokia gausybė, tačiau kurį pasirinkti?
Visos apsaugos priemonės nuo saulės skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: tai arba mineralinės, arba cheminės sudėties kremai / aliejai / aerozoliai.
Mineralinių apsaugos nuo saulės kremų sudėtyje įprastai yra cinko oksidas ir (arba) titano dioksidas, kurie, kremą užtepus ant odos, lieka ant jos paviršiaus ir fiziškai apsaugo nuo saulės spindulių. Tai dažniausiai baltos spalvos priemonės.
Cheminiai apsauginiai kremai nuo saulės, priešingai nei mineraliniai, įsiskverbia į odą, sugeria saulės spindulius, o vėliau juos išsklaido šilumos pavidalu. Visgi jie veikia trumpiau nei mineralinės priemonės, nes jų gebėjimas sugerti saulės šviesą ilgainiui nusilpsta. Šios apsauginės medžiagos dažnai bespalvės.
Kas tas SPF?
Kremai nuo saulės skirstomi ne tik pagal savo sudėtį, bet ir pagal SPF matą. Daugelis žinome, kad kuo skaičius prie SPF didesnis, tuo apsauga nuo saulės stipresnė. Tačiau, ką iš tiesų reiškia šis trijų raidžių ir skaičiaus ženklinimas?
Išvertus iš anglų kalbos, SPF yra apsaugos nuo saulės faktorius (angl. sun protection factor). Remiantis JAV maisto ir vaistų administracijos (angl. U.S. Food and Drug Administration) informacija, SPF nurodo, kiek saulės skleidžiamos UV spinduliuotės reikia, kad priemone nuo saulės padengta oda visgi nudegtų.
Taigi, kuo didesnė SPF vertė, tuo geresnė apsauga nuo nudegimų saulėje. Visgi, svarbu nesuklysti – skaičius prie SPF nenurodo laiko, kurį galime praleisti saulėje, kol mums pasireikš nudegimo simptomai.
Skaitinė vertė yra susijusi ne su konkrečia laiko trukme, kad, pavyzdžiui, SPF 15 nuo nudegimo mus apsaugos 15 valandų, o su saulės poveikio kiekiu.
Tiesa, UV spindulių poveikis priklauso nuo laiko, kurį mes praleidžiame po saule, bet jis taip pat turi sąsają ir su saulės intensyvumu. Štai, pavyzdžiui, vasaros rytą lauke praleidus vieną valandą bei popietę 15 min., saulė galėtų panašiai paveikti odą.
Visgi, koks bus „saulės vonių“ poveikis, priklauso ir nuo kitų veiksnių: lauke atliekamos veiklos tipo ir kaip dažnai bei kokiu kiekiu apsauginė priemonė nuo saulės tepama ant odos.
Be to, tam, kaip greitai saulėtą dieną nudegsime arba įdegsime, įtakos turi ir odos tipas. Šviesių odos atspalvių žmonės tomis pačiomis sąlygomis saulės spinduliuotės yra pažeidžiamesni nei tamsiaodžiai, nes pastarųjų odoje yra daugiau UV spindulius sugeriančių melanocitų.
Tačiau tai nereiškia, kad tamsesnės odos žmonėms apsauginių priemonių nuo saulės naudoti nereikia.
Taigi, kiekvieno atvejis individualus, bet prieš renkantis kremo nuo saulės „stiprumą“ patartina pagalvoti, kiek laiko, kada ir ką veiksime lauke bei koks yra mūsų odos tipas.
Įrodymų, kad sukelia vėžį – nėra
Įrodymų, kad mineralinės arba cheminės sudėties apsaugos priemonės nuo saulės galėtų sukelti onkologinius susirgimus – nėra.
Baiminamasi, kad cheminės sudėties kremai gali sudirginti jautresnę odą, o taip pat, kad naudojant priemones ypač dideliais kiekiais, daugiau jose esančių cheminių medžiagų patenka į kraują ir vėliau gali imituoti tam tikrų žmogaus organizme esančių hormonų veiklą.
Pastarosios prielaidos atsirado po JAV atliktų bandymų su gyvūnais. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kurie patikrintų šias prognozes, dar nebuvo atlikti. Taigi, abejonės dėl to, kad kremų nuo saulės sudedamosios dalys trikdytų normalią žmogaus hormonų veiklą, vis dar nėra iki galo įrodytos.
Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Center for Disease Control and Prevention), Amerikos dermatologijos akademija (angl. American Academy of Dermatology), JAV maisto ir vaistų administracija, Europos cheminių medžiagų agentūra (angl. European Chemicals Agency) ir kitos Europos Sąjungos institucijos griežtai reguliuoja, kokios cheminės medžiagos bei kokiais kiekiais gali būti apsaugančių nuo saulės poveikio kremų sudėtyje.
Be to, šios institucijos ne tik patvirtina, kad cheminės sudėties priemonės yra visiškai saugios, bet ir skatina jų naudojimą, teigdamos, kad kremų suteikiama apsauga nuo odos vėžio daug labiau nusveria neįrodytą cheminių medžiagų toksiškumo poveikį sveikatai.
Kremas nuo saulės gali būti žalingas koraliniams rifams
„National Geographic“ duomenimis, į vandenynus kasmet patenka 14 tūkst. tonų kremo nuo saulės. Tai yra viena iš įvairiaspalvių koralinių rifų intensyvaus nykimo priežasčių.
Maudantis šiltuose kraštuose, tokios cheminės sudėties apsaugos priemonėse esančios medžiagos kaip oksibenzonas patenka į vandenį, kur gali sutrikdyti koralų dauginimosi ir augimo ciklus, o galiausiai lemti ir jų blukimą.
Svarbus tyrimas buvo atliktas Italijos mokslininkų. Jie surinko kietųjų koralų „šakeles“ keturiose teritorijose: Raudonojoje jūroje, Karibų jūroje, Indijos vandenyne prie Tailando ir Ramiajame vandenyne netoli Indonezijos.
Tuomet mėginiai buvo panardinti į maišelius su jūros vandeniu, papildytu įvairiais kiekiais apsauginio kremo nuo saulės. Jau po kelių valandų arba kitais atvejais – per kelias dienas mokslininkai galėjo stebėti koralų blukimą.
Tyrėjai nustatė, kad tai greičiausiai lemia kelios dažniausiai cheminės sudėties kremuose nuo saulės aptinkamos medžiagos: parabenas, cinamatas, benzofenonas ir kamparo dariniai.
Visos jos galėjo paskatinti koralų karkasuose gyvenančių ir jiems spalvą bei maistines medžiagas teikiančių dumblių zooxanthellae virusines infekcijas. Manoma, kad dumbliuose virusai dauginosi tol, kol dumblių ląstelės sprogo. Šis reiškinys lėmė konkretaus koralo mirtį, o virusai pasklido kitų „aukų“ link.
Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug 10 proc. pasaulio koralinių rifų gali kilti grėsmė dėl vandenyje galinčio nusiplauti besimaudančiųjų kremo nuo saulės.
Tad važiuojant atostogauti geriau rinktis mineralinės sudėties kremą nuo saulės, natūralesnes priemones arba cheminio pagrindo kremus be koralus neigiamai veikti galinčių cheminių medžiagų.
Pagrindiniai šaltiniai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537164/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6978633/
https://www.washingtonpost.com/health/what-you-need-to-know-about-the-chemicals-in-your-sunscreen/2019/06/14/3840042c-8ca3-11e9-adf3-f70f78c156e8_story.html
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2291018/
https://www.yalemedicine.org/news/sunscreen
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8597149/
