Duomenų surinkimas ir apdorojimas yra pamatinė daugybės verslų dalis, visgi tokiose srityse kaip energetika ar civilinė inžinerija tai tebėra lėtas ir nepakankamai automatizuotas procesas. Lietuvių bendrovė „AISPECO“ kuria dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą, kurio elementus panaudoję įmonės klientai Ispanijoje, galėjo greičiau sufotografuoti vietos tinklų infrastruktūrą, nei valdant kamerą rankomis. Lietuvių platforma jau domisi Vakarų Europos ir JAV verslai, rašoma Inovacijų agentūros pranešime žiniasklaidai.
„Sveikinu lietuvių komandą ir didžiuojuosi, kad mūsų šalyje įgyvendinamos ambicingos idėjos, o kuriami inovatyvūs sprendimai bus naudojami tarptautinėse rinkose. Taip garsiname Lietuvos, kaip technologijų talentų šalies, vardą pasauliniu mastu ir kuriame dar daugiau galimybių Lietuvai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Automatizuoja duomenų surinkimą
„Mūsų bendrovės klientai dirba su elektros tinklais Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Bendradarbiaudami identifikavome keletą problemų – visų pirma – elektros tinklų operatorius neretai tiksliai nežino, kur yra jo infrastruktūra. Dažnu atveju infrastruktūros objektai gali būti 70–500 m ar daugiau nutolę nuo brėžiniuose pažymėtos vietos. Toks nuokrypis žmogui problemų nesukelia nei ant žemės, nei skrendant sraigtasparniu – jis akimis greitai susiranda elektros stulpus.
Visgi siekiant automatizuoti procesą darbas su tokiomis paklaidomis tampa beveik neįmanomas – kamera negali automatiškai skrydžio metu fotografuoti objektų, kurie nėra ten, kur pažymėta“, – patirtimi dalinasi bendrovės „AISPECO“ generalinis direktorius Mantas Vaskela.

Bendrovė kartu su partneriais Norvegijoje „eSmart Systems“ kuria sprendimą „Smart Falcon“ – tai sistema, pasitelkianti dirbtinį intelektą (DI) ir dvi kameras, tvirtinamas prie sraigtasparnio ar kitos greitai judančios transporto priemonės.
„Priekinė kamera valdoma DI suranda ir identifikuoja taikinį – fotografuojamą objektą. Informaciją sistema perduoda galinei kamerai, kuri, turėdama tikslias koordinates, geba nusitaikyti mechaniškai, ir taip padaryti ypatingai detalią ir puikiai sufokusuotą nuotrauką. Rezultatas savo kokybe niekuo nenusileidžia nuotraukoms daromoms užlipus ant elektros stulpo, o greitis jau dabar dešimteriopai didesnis, nei fotografuojant rankiniu būdu.
Šiuo metu individualūs sprendimo komponentai yra testuodami. Išbandydami technologiją Ispanijoje, mūsų klientai skraidė po 6–10 val. per dieną ir vieno žiemos sezono pakako apskraidyti visas Kanarų salas, užimančias apie 5 tūkst. kvadratinių kilometrų“, – sako M. Vaskela.
Neįkainojama partnerystė Norvegijoje
„Partneriai Norvegijoje uždavė daug svarbių klausimų, kurie padėjo užbėgti problemoms už akių. Pavyzdžiui, greitai identifikavome galimą problemą, kuomet fotografuodamas elektros stulpą DI sufokusuos ne stulpą, o žemę už jo – tokia nuotrauka gautųsi neideali. Be to, partneriai turi sukaupę daug žinių apie DI, todėl galėjome tikslingai įdarbinti ir greičiau sukonfigūruoti DI“, – pasakoja M. Vaskela.

Šiuo metu projektas yra priešpaskutiniame etape, kuomet visi individualiai ištestuoti sistemos elementai turi būti surišti į vieną produktą ir šiemet išbandyti laboratorijoje. Tai padarius, bus pereita į finalinį testavimo etapą lauke. Projektą planuojama užbaigti iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau iki to laiko reikia įveikti keletą iššūkių.
„Kilo nemažai sunkumų mėginant perprasti aviacijos specifiką. Kurdami įrangą montuojamą prie lėktuvo ar sraigtasparnio, turėjome suprasti kokias medžiagas galime naudoti, ar galime spausdinti dalis 3D spausdintuvais, kokie varžtai leidžiami, koks turi būti papildomos įrangos reguliavimas.
Kreipėmės į penkias bendroves ir gavome penkis skirtingus atsakymus – užtrukome mėgindami suprasti kas yra rekomendacija, o kas yra reikalavimas. Visgi jau žinome ką turime padaryti – susirinkome dalis ir sertifikuojame produktus“, – sako M. Vaskela.
Duomenų surinkimas ir apdorojimas yra pamatinė daugybės verslų dalis, visgi tokiose srityse kaip energetika ar civilinė inžinerija tai tebėra lėtas ir nepakankamai automatizuotas procesas. Lietuvių bendrovė „AISPECO“ kuria dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą, kurio elementus panaudoję įmonės klientai Ispanijoje, galėjo greičiau sufotografuoti vietos tinklų infrastruktūrą, nei valdant kamerą rankomi.
Lietuvių platforma jau domisi Vakarų Europos ir JAV verslai, rašoma Inovacijų agentūros pranešime žiniasklaidai. su partneriais sukurta integruota duomenų surinkimo platforma yra galingiausia rinkoje bei turi plačias panaudojimo galimybes, todėl ja domisi verslai iš Vakarų Europos ir JAV.

„Jau dabar kalbamės su Vokietijoje veikiančia bendrove, kuri mūsų platformą taikys dujotiekio priežiūrai bei kuri taip pat kuria ir savo DI sprendimą. Taip pat mūsų paslaugomis planuoja naudotis monitoringo įmonė iš Jungtinės Karalystės.
Apskritai platforma gali ateityje būti pritaikoma komunalinių paslaugų, miškininkystės, miesto kartografavimo, kasybos, civilinės inžinerijos, aviacijos ir daugelyje kitų pramonės šakų visame pasaulyje. Ji mažina perteklines išlaidas bei leidžia dirbti efektyviau – sutaupyti daug brangaus laiko renkant duomenis“, – apibendrina M. Vaskela.
Turime kuo pasidžiaugti
Ambicingą 1,7 mln. Eur vertės projektą bendrovė galėjo įgyvendinti, pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ programos suteiktomis galimybėmis ir 900 tūkst. Eur investicijomis.
„Visoje Lietuvoje bendrovės įgyvendina net 18 ambicingų projektų ir netrukus pasirašys dar 12 sutarčių. Investicijos į jau įgyvendinamus ir būsimus projektus siekia 12,5 mln. Eur. Kiekvieno projekto pamatu tapo išsamūs moksliniai tyrimai, o sukurti produktai vertingi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse rinkose.
Be to, dirbdami su partneriais Norvegijoje mūsų šalies verslininkai turėjo unikalią galimybę keistis patirtimi su įvairių sričių ekspertais ir atrakinti savo verslo potencialą“, – sako Inovacijų agentūros „Norway Grants“ programos vadovė Monika Kemežytė–Vaitiekūnienė.






