Psichodelikai blogą reputaciją užsitarnavo dar praėjusio amžiaus viduryje, kai dalis žmonių juos ėmė vartoti stengdamiesi pabėgti nuo realybės. Tokios medžiagos kaip LSD vertinamos prastai – idėjos apie baimę keliančias keliones, kurių metu vartotojai praranda savikontrolę ir visiškai atitrūksta nuo tikrovės, kuria klaidingą įspūdį apie psichodelinę patirtį.
Tačiau mokslas pasiryžęs į šias medžiagas pasižiūrėti iš naujo ir parodyti psichodelikų naudą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad LSD ir psilocibino, randamo „magiškuose“ grybuose, kontroliuojamos dozės gali būti veiksmingas psichikos sutrikimų gydymo būdas.
Šveicarų mokslininkė dr. Nathalie Rieser atlieka tyrimus su pacientais, kuriems skiriama psichodelikų dozė, o vėliau stebima, kaip jie veikia. Ji analizuoja ne tik žmonių patirtis, bet ir smegenų veiklos pokyčius.
Vilniuje organizuotoje konferencijoje „The COINS 2023“ pranešimą skaičiusi mokslininkė LRT.lt portalui papasakojo, kaip atliekami tokie tyrimai, kuo pasižymi psichodelikai ir kada galėtume tikėtis proveržio gydant psichikos sutrikimus.
LRT.lt publikuoja interviu iš straipsnių ciklo „Mokslo spektras“ su užsienio mokslininkais, kuriame pristatysime ne tik mokslo bendruomenei, bet ir kiekvienam mūsų skaitytojui aktualias temas.
Taip pat skaitykite
– Kas yra žinoma apie psichodelikų naudojimą gydant psichikos sutrikimus?
– Buvo atlikta daug tyrimų 1950–1960 m., naudojant psichodelikus įvairiems psichikos sutrikimams gydyti, pavyzdžiui, priklausomybei nuo psichoaktyviųjų medžiagų, nerimui. Pastaraisiais metais šie tyrimai buvo atnaujinti ir šiuo metu aiškinamės, kaip psichodelikai padeda gydyti depresiją, nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, alkoholizmą, tabako priklausomybę. Šie tyrimai atliekami šiuo metu, keletas jų publikuoti pastaraisiais metais.
– Apie kokius psichodelikus kalbame? Psilocibino grybus, LSD?
– Tiriama daugiausia psilocibino naudojimą arba LSD. Tiesa, yra įtraukiami ir kiti, tačiau daugiausia dėmesio skiriama psilocibinui.
– Ką savo tyrime nagrinėjate jūs?
– Mano tyrimas yra apie psichodelikų poveikį smegenims. Taip pat ir jų naudojimą gydymo tikslais. Žiūrime, kokie yra potencialūs veikimo mechanizmai. Taikome psichodelikus klinikiniuose tyrimuose, kai tiriame psilocibino įtaką alkoholizmo gydymui.
– Kas yra negerai su iki šiol išrastais vaistais, skirtais psichiniams sutrikimams gydyti?
– Nepasakyčiau, kad su jais yra kažkas blogai. Manau, jog yra dalykų, kuriuos reikia patobulinti. Jie turi šalutinių poveikių, ne visi pacientai iš tų vaistų turi naudos. Ypač mažai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimo gydymo būdų, kurie turėtų didelį efektyvumą, todėl būtų gerai turėti papildomų gydymo metodų. Galime dar pagerinti turimą gydymą.
– Kaip psichodelikai paveikia smegenis? Ką jūs išsiaiškinote?
– Sunkus klausimas. Tai priklauso nuo to, kokią smegenų dalį analizuoji. Tyrimuose koncentruojamės į smegenų ryšius, pastebėjome, kad vartojant psilocibiną jungčių padaugėja už jusles atsakingose dalyse. Jungčių sumažėja asociacinėse smegenų dalyse. Priėjome prie hipotezės, kurią dar reikia patikrinti, kad tai gali būti priežastis, kodėl atsiranda vizualinių patirčių, nes vartojant psilocibiną turime daugiau juslinės stimuliacijos.
– Kaip tuomet psichodelikai gali išgydyti psichikos sutrikimus? Kaip toks gydymas atrodo, koks tai procesas?
– Tyrimų metu paprastai naudojama vienkartinė arba dviejų kartų psichodelikų dozė, derinama kartu su terapija. Kitaip tariant, mes ne tik skiriame medžiagas, tačiau turime ir pasiruošimo sesijas.
Pateiksiu pavyzdį, kaip atliekamas vienas mūsų tyrimas. Jie ne visi atliekami vienodai, kai kas gali skirtis, bet bendrą vaizdą galima susidaryti.
Iš pradžių būna kontrolinis vizitas, kai tiriame sveikatą, įvairias rizikas, ar pacientui nieko nenutiks, jeigu jis vartos psilocibiną. Kitą dieną turime bazinius matavimus, atliekame magnetinio rezonanso tomografo tyrimą (MRT), tuomet labai svarbu paruošti pacientus tam, ko jie gali tikėtis iš psilocibino terapijos. Taip pat nustatome tikslus, kaip jie turėtų dirbti kelias savaites iki medžiagos kurso, taip pat ir po jo. Trečios sesijos metu skiriama medžiagos dozė.
Pacientai atvyksta anksti ryte, gauna medžiagos dozę 9 ryto, tada atliekami tyrimai. Tuomet jie visą dieną praleidžia klinikoje, kur juos stebi du žmonės, vienas iš jų su medicininiu išsilavinimu. Apie 16 valandą jie gali keliauti namo. Kitą dieną jie atvyksta vėl į kliniką ir mes diskutuojame, ką jie iki šiol veikė, pasikalbame apie patirtis, aptariame visą vakarykštę dieną.
Po dviejų savaičių turime dar vieną sesiją, jos metu kalbame apie tai, kaip jiems sekasi, bandome perkelti patirtį į jų kasdienį gyvenimą, o dar po poros savaičių turime šeštąjį – paskutinį vizitą. Kalbamės apie patirtis, nustatome tikslus kasdieniam gyvenimui, atliekame MRT tyrimą. Po 3,5 mėnesių susisiekiame nuotoliniu būdu pasikalbėti, kaip jiems sekasi.
– Kokius pacientų pokyčius pastebėjote tyrimų metu?
– Kol kas esame „akli“. Pusė pacientų gavo psilocibino dozę, pusė gavo placebą. Kol kas nežinome, kas ką gavo, todėl sudėtinga kalbėti apie rezultatus šiuo metu. Galiu tik pasakyti, kad dauguma pacientų sakė turėję naudos iš tyrimo, nepaisant to, kokią medžiagą gavo ar ką manė gavę. Jiems tiesiog patiko dalyvauti tyrime.
– Ar yra apribojimų? Kas negali vartoti psichodelikų?
– Taip, mes turime apribojimus. Pavyzdžiui, į savo tyrimą mes neįtraukiame pacientų, kurie turi šizofrenijos, psichozės istoriją arba šiuos sutrikimus turinčių artimų giminaičių, taip pat ir turinčių bipolinį sutrikimą. Tyrime negali dalyvauti aukštą kraujo spaudimą ar bet kokias širdies ligas, nestabilią sveikatą turintys asmenys.
– Manau, jog daug kam įdomu, ar, gydant psichikos sutrikimus narkotikais, nėra rizikos tam pacientui sukelti priklausomybę nuo tų medžiagų?
– Negaliu pakomentuoti visų medžiagų, nes ir taip yra labai daug medikamentų, sukeliančių priklausomybę. Tačiau svarbu paminėti, kad psilocibinas ir LSD turi labai mažą tikimybę sukelti priklausomybę. Be to, mes šias medžiagas panaudojame tik vieną kartą, kai tuo metu kiti preparatai turi būti vartojami dažniau nei kartą per savaitę, tai, žinoma, gali sukelti priklausomybę. Vis dėlto viskas priklauso nuo to, kokia medžiaga naudojama. LSD ir psilocibinas šiuo klausimu labai saugūs.
– Kada LSD ir psilocibiną būtų galima plačiai naudoti psichikos sutrikimams gydyti?
– Sakyčiau, kad ne anksčiau kaip po 5-erių metų. Mums reikia dar labai daug tyrimų su daugiau pacientų. Turime sužinoti, ar vienos dozės užtenka, ar turime ją pakartoti po pusės metų. Taip pat reikia išsiaiškinti veikimo mechanizmus, kodėl jie padeda. Reikalinga informacija ir apie tai, kurie pacientai gauna naudos iš tokios terapijos, o kurie ne. Taigi, manau, kad tai tikrai užtruks, sakyčiau, gal net daugiau nei dešimtmetį. Mes tiksliai nežinome, kiek tai galėtų trukti iš tiesų.
– Kokie didžiausi iššūkiai, atliekant tyrimus tokioje srityje?
– Manau, svarbiausia, kad dirbtų geri žmonės – tokie, kurie iš tiesų nori padėti pacientams, kurie pripratę prie tokio darbo ir žino, kaip juos palaikyti.
