Meteorologijos entuziastų „Orai ir klimatas Lietuvoje“ feisbuko grupė pasidalino kerinčiu vaizdu iš Lietuvos – nakties danguje nušvitusia šiaurės pašvaiste.
Pašvaistės nuotrauka iš Palangos pasidalino Linas Palangiškis. Šį reiškinį Lietuvoje retai, tačiau pavyksta pamatyti ir netgi užfiksuoti. Komentaruose lietuviai pasidalino ir daugiau vaizdų iš praėjusios pirmadienio nakties.
Šiaurės pašvaistė – natūralus šviesos renginys, mirguliuojantis danguje. Mėlynos, raudonos, geltonos, žalios ir oranžinės spalvos švelniai keičiasi, kinta jų forma, tai tarsi plevenančios užuolaidos. Pašvaistės matomos tik naktį, paprastai pasirodo tik žemutiniuose poliariniuose regionuose, tačiau šį vaizdą kartais galima išvysti ir kitur, rašo „National Geographic“.
Pašvaistė atsiranda dėl reiškinių, kurie vyksta Saulėje. Mūsų žvaigždė yra įkaitusių dujų kamuolys, sudarytas iš elektringų dalelių, vadinamų jonais. Jonai, kurie nuolat plūsta nuo Saulės paviršiaus, vadinami Saulės vėju.
Saulės vėjui artėjant prie Žemės, jis susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Jei šis magnetinis laukas neapsaugotų planetos, Saulės vėjas nupūstų trapią Žemės atmosferą ir užkirstų kelią gyvybei tarpti. Didžiąją dalį Saulės vėjo blokuoja magnetosfera, o jonai, priversti aplenkti planetą, keliauja tolyn į Saulės sistemą.
Nors didžiąją dalį Saulės vėjo blokuoja magnetosfera, dalis jonų trumpam įstringa žiedo formos sulaikymo zonose aplink planetą. Šios sritys atmosferos srityje, vadinamoje jonosfera, išsidėsčiusios aplink Žemės geomagnetinius polius. Geomagnetiniai poliai žymi pasvirusią Žemės magnetinio lauko ašį. Jie yra maždaug už 1300 km nuo geografinių polių, tačiau lėtai juda.
Jonosferoje Saulės vėjo jonai susiduria su Žemės atmosferos deguonies ir azoto atomais. Dėl šių susidūrimų metu išsiskiriančios energijos aplink ašigalius susidaro spalvinga švytinti aureolė – poliarinis spindulys. Dauguma pašvaisčių susidaro maždaug 97-1000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Aktyviausios šiaurės pašvaistės būna tada, kai Saulės vėjas yra stipriausias. Saulės vėjas paprastai būna gana pastovus, tačiau Saulės orai – įvairių Saulės dalių įkaitimas ir atvėsimas – gali keistis kasdien.
Saulės orai dažnai matuojami Saulės dėmėmis. Saulės dėmės yra šalčiausia Saulės dalis ir atrodo kaip tamsios dėmės ant baltai įkaitusio Saulės paviršiaus. Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai yra susiję su šiomis dėmėmis. Žybsniai ir vainikinės masės išmetimai – tai staigūs, papildomi energijos pliūpsniai Saulės vėjyje. Saulės dėmių aktyvumas stebimas 11 metų ciklu. Ryškios, pastovios auroros labiausiai matomos per patį Saulės dėmių aktyvumo piką.
Per kiekvieną lygiadienį Saulės vėjo aktyvumas šiek tiek padidėja. Šie reguliarūs svyravimai vadinami magnetinėmis audromis. Dėl magnetinių audrų pavasario ir rudens lygiadienių metu vidutinėse platumose gali būti stebimos šiaurės pašvaistės.
Magnetinės audros ir aktyvios šiaurės pašvaistės kartais gali trikdyti ryšį. Jos gali paveikti radijo ir radarų signalus. Intensyvios magnetinės audros gali net išjungti ryšių palydovus.
