Dažnai kalbame apie tapatybę, kurią įprastai suprantame kaip tam tikrą asmens duomenų rinkinį. Tačiau ji nėra tik pase surašyti vardas, pavardė, asmens kodas. Tai kur kas daugiau – žmogaus elgesys, mėgstami dalykai, patirtys. Persikėlę į virtualų pasaulį tapatybę kuriame ir internete – kiekvienas įvestas duomuo ar pelytės paspaudimas palieka pėdsakus, kurie yra kruopščiai analizuojami ir tampa mūsų skaitmeninės asmenybės dalimi, norime to ar ne. Todėl svarbu kalbėti ne tik apskritai apie šį procesą, bet ir jo nešamą naudą bei neišnaudotą potencialą.
Kiekvienas iš mūsų, įsidiegdamas naują aplikaciją ar užregistruodamas naują paskyrą, sukuriame savo alternatyvųjį aš (ang. alter ego), kuris pradeda savo atskirą gyvenimą. Ar kada pagalvojote, kad tai, jog neturite „Facebook“ paskyros, dar nereiškia, kad šiame socialiniame tinkle nėra informacijos apie jus? Nors kruopščiai atrenkame nuotraukas, kuriomis dalinamės socialiniuose tinkluose, apsvarstome kiekvieną komentarą ar įrašą prieš jį paskelbdami, tai tėra tik ledkalnio viršūnė. Daug mūsų duomenų, kurie sklando internete, nepriklauso nuo mūsų pačių, mat juos teikia draugai, kolegos, naršyklės, programėlės, įvairūs prietaisai.
Kalbant apie tai, kiek duomenų apie save atskleidžia pats žmogus, o kiek kiti, galima išskirti, kad skaitmeninė tapatybė susideda iš penkių sluoksnių:
- Pirmasis – kaip asmenį mato ir atpažįsta valstybė, t.y. vardas ir pavardė, asmens kodas ir pan. Šitas sluoksnis, nors ir mažiausias, tačiau yra kertinis akmuo, suteikiantis pagrindą visiems likusiems sluoksniams.
- Antrasis – asmens duomenys, esantys oficialiuose šaltiniuose, tokiose kaip valstybės registrai, aukštosios mokyklos ar bankai. Pavyzdžiui, gyvenamoji vieta ar aukštojo mokslo diplomas.
- Trečiasis – kaip asmuo identifikuoja save ir kokią informaciją apie save pateikia. Pavyzdžiui, kokia spalva jam patinka, kokiose vietose mėgsta lankytis ir pan.
- Ketvirtas sluoksnis yra susijęs su trečiuoju – tai, ką mano paties veiksmai sako apie mane. Pavyzdžiui, nors asmuo teigia, kad jam patinka žalia spalva, pastaruoju metu dažniausiai perka mėlynus drabužius.
- Penktasis – tai, kaip mus identifikuoja algoritmai. Šis sluoksnis yra kompleksiškiausias, nes priklauso net tik nuo kitų keturių sluoksnių, bet ir nuo algoritmo „išmanumo“. Vienas pavyzdžių – socialinis tinklas „Facebook“, kurio algoritmai nustato ne tik mūsų pomėgius, bet politines pažiūras ar religiją.
Iš šių savanoriškai teikiamų ir stebimų duomenų išskiriami tie duomenys, kurie turi didžiausią praktinę vertę. Prekių ženklai nustato lytį, amžių, interesus, darbovietę, pomėgius ir pan. Naudodamiesi šia informacija, jie gali iš anksto numatyti interesus ir siūlyti tas prekes ir paslaugas, kurios atitiktų jūsų poreikius. Visgi, toks duomenų panaudojimas tik labai menkai paliečia visą potencialą.
Neišnaudotas duomenų potencialas
Tiesa, nors patys nekontroliuojame visų savo skaitmeninės asmenybės sluoksnių, tai už mus daro valstybinės institucijos, socialinių tinklų platformos ir kitos. Skirtingais duomenimis, vien 2021 metais socialiniai tinklai Jungtinėse Amerikos Valstijose gavo 50 milijardų dolerių pajamų iš reklamos. Ir nors tokie skaičiai rodo, kad čia glūdi finansinė nauda, tinkamai išanalizavus mūsų atskleidžiamus asmens duomenis būtų galima pasirūpinti ir visuomenės sveikata ar prisidėti prie strateginių plėtros projektų.
Įsivaizduokite – jeigu įsigilintume į išmaniųjų laikrodžių kaupiamus duomenis apie asmens sveikatą, gebėtume numatyti ir įspėti gyventojus apie jiems ateityje gresiančias ligas, tokias kaip diabetas ar insultas. Tokiu būdu sujungus technologijas ir jautrius mūsų asmens duomenis būtų galima ženkliai sustiprinti sveikatos apsaugą bei prisidėti prie ligų prevencijos.
Jei prieš keletą metų visa tai skambėjo lyg iš fantastikos pasaulio, dabar tai – realybė. Jau ir šiandien galime pasinaudoti skaitmenizacijos atveriamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, užsidirbti pinigų parduodant savo duomenis ar sulaukti personalizuotų pasiūlymų internete ir taip įsigyti trokštamą prekę už gerą kainą. Iš tiesų tik laiko klausimas, kada skaitmeninio žmogaus tapatybė persikels į fizinį pasaulį, kuomet užėjus į parduotuvę mes leisime identifikuoti būtent mūsų skaitmeninį „aš“ ir tai padės sulaukti specialių pasiūlymų.
Skaitmeninės transformacijos procesai jau vyksta, o suteikus galimybę patiems kontroliuoti savo skaitmenines asmenybes, dalis tų pajamų gali atitekti ir patiems duomenų šaltiniams, tai yra mums.
