Daugelis žmonių nuolat patiria itin didelį streso ir nerimo lygį. Ką daryti, kai spaudimas darbe, spaudimas šeimoje ir finansinis spaudimas užgriūna vienu metu ir priverčia panikuoti? Jei esate vienas iš tų laimingųjų, kuriems tokiomis aplinkybėmis pavyksta užmigti, tiesiog gerai išsimiegate ir bent šiek tiek sumažinate stresą. Jei esate linkęs į stresą, miegas, mankšta ir laisvalaikis gali padėti bent šiek tiek atsipalaiduoti. Tačiau jei stresas vis tiek neapleidžia, galima išbandyti keletą moksliškai pagrįstų stresą mažinančių priemonių.
Išnaudokite žinduolių nardymo refleksą
Jei patiriate didelį stresą ir tikrąja to žodžio prasme jaučiate, kaip daužosi širdis ir pulsuoja kraujas, gali padėti bandymas suaktyvinti nardymo refleksą – tai sulėtina širdies veiklą ir priverčia organizmą daugiau kraujo nukreipti link gyvybiškai svarbių organų. Įrodyta, kad ši organizmo reakcija turi ryškų šalutinį poveikį – stipriai sumažina nerimą.
Idealus būdas suaktyvinti nardymo refleksą būtų pripilti didelį dubenį ledinio vandens ir panardinti į jį veidą maždaug 30 sekundžių arba tol, kol galite sulaikyti kvėpavimą. Jei nerandate tokio didelio dubens, galima bandyti prispausti veidą prie didelės ledo kubelių pakuotės.
Tačiau jei kenčiate dėl žemo kraujospūdžio ar sergate kitomis širdies ligomis, prieš išbandydami šį metodą pasitarkite su gydytoju.
Atsiduokite stipriems pojūčiams
Patiriant stresą ar nerimaujant, mūsų protas paprastai yra linkęs susiaurinti dėmesį į tuos dalykus, kurie mus labiausiai trikdo. Galbūt trumpam pavyksta atitraukti nuo jų dėmesį, pasitelkus filmus, vaizdo žaidimus ar alkoholį, tačiau šie pasirinkimai gali sugaišinti daug laiko arba pakenkti sveikatai. Šiuo atveju rekomenduojama rasti stiprų jutiminės stimuliacijos šaltinį, galintį atitraukti mintis nuo obsesinio nerimo. Kąsnis aitriosios paprikos ar gurkšnis citrinos sulčių kaip tik ir galėtų būti pakankamai stipri jutiminė stimuliacija, kurią galbūt vertėtų išbandyti.
Ieškokite fraktalų
Visiems gerai žinoma, kad buvimas lauke, gamtoje padeda įveikti stresą. Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad bet kokie vaizdai, imituojantys sudėtingus gamtoje matomus modelius, gali turėti atpalaiduojamąjį poveikį. Šiuo atveju gali padėti fraktalai – raštai, kurie atsikartoja vis mažėdami. Gamtoje jie sutinkami tokiuose dalykuose kaip snaigės ir sraigių kriauklės. Nustatyta, kad fraktalų yra daugelyje kompiuterinių vaizdų ir net garsiuosiuose Jacksono Pollocko paveiksluose. Gamta yra linkusi kurti sudėtingas, tačiau protu suvokiamas formas, o žmonės yra linkę atsipalaiduoti jas stebėdami.
Atsiribokite nuo savęs
Jei atsidūrėte nerimo ir negatyvo spąstuose, galbūt pravartu būtų rasti būdą atsiriboti nuo situacijos. Mokslininkai išsiaiškino, kad šiuo atveju gali padėti bandymas apie save kalbėti trečiuoju asmeniu. Kalbėjimas apie save, kaip apie jį, ją ar juos, užuot vartojus įvardį aš, gali padėti psichiškai atsiriboti nuo to, kas kelia nerimą.
Išbandykite žiovavimą
Stresuojant ar nerimaujant smegenys įšyla, todėl radę būdą jas atvėsinti, galime sumažinti stresą. Vienas iš būdų atvėsinti smegenis yra žiovulys – jis turi vėsinamąjį poveikį žmogaus smegenims. Visgi žiovulys neatsiranda natūraliai, vos tik mus ištinka stresas. Kadangi žiovauti „pagal poreikį“ nepavyksta, galima tiesiog „You Tube“ platformoje susirasti vaizdelių, kur žmonės žiovauja, – žiovulys juk užkrečiamas. Pamatysite, kaip jis padeda suvaldyti stresą.
