Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriuje dalies darbuotojų atliekami tyrimai daugiausia skirti iš įvairių Lietuvos ekosistemų izoliuoti naujus, bakterijas infekuojančius virusus, kitaip tariant – bakteriofagus, juos charakterizuoti ir atlikti tolesnius fundamentinius ar praktinio taikymo galimybių tyrimus. Dauguma šio VU profesoriaus Rolando Meškio vadovaujamo skyriaus mokslininkų atrastų virusų pasižymi unikaliomis morfologinėmis, fiziologinėmis ar genetinės savybėmis, dalis šių virusų tapo pagrindu sukurti naujas gentis, rašoma VU GMC Biochemijos instituto pranešime.
Viena jų – virusų gentis Sauletekiovirus, kurios vienintelis atstovas kol kas yra naujausias keleto VU GMC Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus darbuotojų atradimas – šaltamėgis bakteriofagas AAS23. Jo ypatybės pristatytos žurnale „Microorganisms“ publikuotame straipsnyje.
Vienas jo autorių dr. Eugenijus Šimoliūnas teigia, kad skyriuje pastaraisiais metais vykdytų ar tebevykdomų projektų metu atrasta ir detaliai ištirta daugiau nei 30 bakteriofagų. Apie daugumą jų paskelbta mokslinėje spaudoje.
„Mūsų skyriaus tyrėjų atrastų virusų įvairovė išties didelė, apima tiek „tradicines“, moksliniu požiūriu gan gerai ištirtas Echerichia ar Bacillus genties bakterijas infekuojančius virusus, tiek potencialiai patogeninių bakterijų Klebsiella, Pseudomonas ar Aeromonas bakteriofagus. Taip pat izoliavome gamtinėms ekosistemoms, tikėtina, itin svarbių bakterijų, pavyzdžiui, Arthrobacter, Pantoea, Paracoccus ar Pararheinheimera virusus, apie kuriuos informacijos mokslinėje spaudoje iki šiol yra nėra daug“, – sako dr. E. Šimoliūnas.
Jis pasakoja, kad naujas šaltamėgis bakteriofagas AAS23 atrastas tiriant Lietuvos augalų ekosistemose aptinkamų bakteriofagų bioįvairovę ir prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, o AAS23 virusas izoliuotas nuo serbentinio agrasto (lot. Ribes Jostabeere) uogų paviršiaus. Virusų paieškai kaip ląstelės-šeimininkės panaudotos Pantoea agglomerans bakterijos, išskirtos nuo to paties augalo lapų.
„Šios genties bakterijos yra itin paplitusios filosferoje (tiek kaip augalų endofitai, t. y. gyvenantys augalo viduje, tiek kaip epifitai – augantys ant kitų augalų) ir, tikėtina, yra itin svarbūs augalų ekosistemų komponentai, tačiau informacijos kiekis apie šias bakterijas infekuojančius virusus iki šiol išlieka ribotas, todėl Pantoea bakteriofagų tyrimai labai reikšmingi.
Bakteriofagas AAS23 ypatingas dar ir tuo, kad, priešingai nei dauguma iki šiol žinomų virusų, gali infekuoti ir sunaikinti ląsteles-šeimininkes net ir esant itin žemai aplinkos temperatūrai, siekiančiai vos 4 laipsnius. Be to, jam būdingas vadinamasis depolimerazinis aktyvumas – net ir šiam virusui neinfekuojant ląstelių jo struktūriniai elementai pasižymi fermentiniu aktyvumu, geba suardyti ląstelių-šeimininkių paviršiuje esančius polimerinius junginius“, – komentuoja E. Šimoliūnas.
Jis tęsia, kad bene išskirtiniausia šio viruso savybė – jo genetinė struktūra. Kadangi iki šiol neatrasta šiam bakteriofagui giminingų virusų, Biochemijos instituto mokslininkai sukūrė naują virusų gentį Sauletekiovirus, kuriai ir priskyrė aptariamą bakteriofagą AAS23.
Dr. E. Šimoliūnas paaiškina, kad naujų virusų genčių pavadinimai dažniausiai sudaromi paties viruso pavadinimo pagrindu, tačiau jie gali būti susiję ir su vietovėmis, iš kurių izoliuoti virusai, ar jų atradėjų pavardėmis. Genties Sauletekiovirus pavadinimas kilo nuo Saulėtekio alėjos – joje esančiame Gyvybės mokslų centre ir buvo izoliuotas minėtas bakteriofagas. Tačiau tai ne vienintelė su lietuviškomis asociacijomis susijusi virusų gentis: „Mūsų skyriaus mokslininkų atrastų unikalių bakteriofagų pagrindu šiuo metu taip pat jau oficialiai paskelbta ir su Vilniaus miesto pavadinimu siejama Vilniusvirus gentis, artimiausiu metu turėtų būti patvirtinta ir su pačios Lietuvos pavadinimu susijusi gentis Lietduovirus.“
Izoliavus ir ištyrus bakteriofagą AAS23 bei kitus natūraliose gamtinėse ekosistemose egzistuojančius virusus buvo praplėstos mokslinės žinios apie iki šiol gana mažai tirtų vadinamųjų šaltamėgių bakteriofagų bioįvairovę, prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, įskaitant žemą temperatūrą. Bakteriofagai ir kiti aplinkoje aptinkami virusai prisideda prie mus supančios aplinkos, bakteriofagų įtaka juntama praktiškai visuose biocheminiuose, mikrobiologiniuose bei ekologiniuose procesuose, kurie vyksta tiek gamtoje, tiek žmonių organizmuose.
Mokslininkas pažymi, kad izoliuotus bakteriofagus, tarp jų ir AAS23, galima panaudoti kaip biokontrolės priemones kovojant prieš patogenines, pastaruoju metu vis didesnį atsparumą antibiotikams įgyjančias bakterijas maisto, veterinarijos pramonėje, žemės ūkyje, sprendžiant ekologines problemas ar netgi kaip nešiklius biomedicinoje ar biotechnologijoje.
O šaltamėgiai bakteriofagai tampa patraukliu biokontrolės įrankiu todėl, kad yra prisitaikę vystytis ir sunaikinti bakterijas žemoje temperatūroje, kurioje iš esmės ruošiami, sandėliuojami ar gabenami maisto produktai. Be to, kaip pažymi pašnekovas, bakteriofagai yra pati skaitlingiausia virusų grupė Žemėje, neišsemiamas genetinės informacijos šaltinis.
