Mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje yra atsiradusi ir paplitusi lietuviška koronaviruso atmaina. Ji užfiksuota ir keliose kitose Europos šalyse ir nėra išskirtinai pavojinga. Netrukus gali būti nustatyta dar daugiau viruso mutacijų. Europos Sąjunga skelbia planą, pagal kurį finansuos atmainų tyrimus ir vakcinų tobulinimą.
Pirmas ponios Irenos vizitas nuo spalio – į skiepų kabinetą. Moteris sako, po antros dozes ir, kai sniegas nutirps, iš namų išeis dažniau. Nors vakcinos bijojo, skiepijimas sėkmingas.
„Operuota galva du kartus ir vis tiek bijau paprastų injekcijų“, – pripažįsta moteris.
Šiuo metu skiepijami vyresni nei 80-ties senjorai sako dėl karantino labai neišgyvenantys, tačiau pasiskiepiję jausis ramiau.
Prie karantino prisitaiko ne tik gyventojai, bet ir virusas. Paaiškėjo, kad Lietuva turi koronaviruso atmainą.
„Jei šalis yra užsidariusi visiškai karantine ir niekas neiškeliauja iš šalies ir neatkeliauja – reiškia, kad virusas kaip inkubatoriuje ir turi daugiau galimybių mutuoti“, – sako Santaros klinikų Biobanko vadovas Danielius Naumovas.
Lietuviškoji atmaina pagal paplitimą – antra šalyje po ispaniškosios, kuri, kaip pastebi mokslininkai, jau irgi lietuviškėja.
Mutacija pavadinta lietuviškąja, nes aptikta būtent mūsų šalyje ir absoliuti dauguma ja užsikrėtusiųjų – lietuviai. Tačiau atvejų užfiksuota ir Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje.
„Lietuviška atmaina nėra labai ypatinga, ji turi apie penkias mutacijas lyginant su pirminiu variantu, kuris atrastas Uhane, bet tos mutacijos nėra tiek pavojingos kaip braziliškoji, angliškoji ar Pietų Afrikos. Nėra tokių mutacijų, kurios galėtų lemti sunkesnę ligos eigą ar didesnį užsikrėtimo lygį, pabėgimą nuo vakcinų ar natūralaus imuniteto.
Galime pasidžiaugti, kad mūsų lietuviškoji atmaina yra ganėtinai saugi. Bet tai vis tiek koronavirusas“, – teigia Santaros klinikų Biobanko vadovas.
Pasak VU prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, koronaviruso mutavimas nėra išskirtinai greitas.
„Jis mutuoja netgi lėčiau – du kartus lėčiau nei gripas, 4 kartus lėčiau nei ŽIV, ir tai gera žinia. <...> Paskaičiuota, kad tame viruse atsiranda 1-2 mutacijos per mėnesį“, – sako E. Sužiedėlienė.
Lietuvoje aptikta beveik 30 viruso mutacijų. Kuo daugiau genomo tyrimų atliekama, tuo daugiau atmainų randama, o tyrimų – daugės.
Europos Komisija pristatė planą, pagal kurį ketina greičiau ir efektyviau nustatyti naujas atmainas ir pagal jas tobulinti vakcinas. Tam ketinama skirti apie 200 milijonų eurų.
„Iki šiol patvirtintos vakcinos efektyvios prieš nustatytas mutacijas, tačiau ateityje bus dar daugiau atmainų, o jos gali būti atsparesnės skiepams“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pasak mokslininkų, šiuo metu pavojingiausios – britiškoji atmaina, nes itin greitai plinta, ir braziliškoji bei Pietų Afrikos, nes vakcinos joms gali būti ne visiškai efektyvios.
