Naujienų srautas

Mokslas ir IT2020.12.25 18:02

Mokslininkai patvirtino: tai, kas į organizmą patenka įkandus kai kuriems vorams, yra blogiau už nuodus

LRT.lt 2020.12.25 18:02
00:00
|
00:00
00:00

Mažyčiai, rudi, po visą Jungtinę Karalystę ropinėjantys invazinės rūšies vorai, daugelio ekspertų nuomone, nepagrįstai garsėja prasta reputacija, neva jų įkandimas tirpdo audinius.

Neseniai pasirodė įtikinamų įrodymų, kad istorijos apie netikrąsias našles (Steatoda nobilis), sukeliančias siaubingas odos infekcijas, nėra visiškai iš piršto laužtos.

„Apie 10 vorų rūšių, paplitusių Šiaurės Vakarų Europoje, turi pakankamai stiprias iltis, kad pradurtų žmogaus odą ir suleistų nuodus, tačiau tik viena iš jų – netikroji našlė – yra laikoma mediciniškai reikšminga“, – sako Airijos nacionalinio universiteto (NUI) zoologas Johnas Dunbaras.

Daugeliu atvejų blogiausia, ko galite tikėtis, įkandus netikrajai našlei, yra kelias valandas trunkantis skausmas įkandimo vietoje ir galbūt dieną ar dvi susitingę sąnariai. Tikrai ne blogiau už vapsvos įgėlimą.

Nerimą mums kelti turėtų ne nuodai, o ant voro ilčių esančios bakterijos.

Kartkartėmis JK žiniasklaidos priemonių antraštėse pasirodo pranešimai apie voragyvių įkandimus, po kurių aukoms lieka kur kas rimtesnių pasekmių nei perštintis pirštas. Ištinusios rankos, pūvančios pūlingos žaizdos ar net mirtys suteikia nemažai peno naktiniams košmarams.

RNR analizė atskleidė, kad vorai perneša didelį kiekį įvairių mikrobų. Iš viso nustatyta daugiau nei 10 rūšių; iš 22 bakterijų rūšių, aptiktų ant netikrųjų našlių, 12 potencialiai yra patogeniškos žmonėms.

„Mūsų tyrimas rodo, kad vorai ne tik yra nuodingi, bet taip pat gali būti pavojingų bakterijų, galinčių sukelti sunkias infekcijas, nešiotojai“, – sako NUI mikrobiologas Neyazas Khanas.

Reikia pasakyti, kad čia mes kalbame ne apie marą platinančius monstrus, tuo labiau, kad daugelį tų mikrobų rūšių galima rasti ir kitur, įskaitant ir mūsų pačių kūnus.

Tačiau pasitaikė ir tokių, kurie pasirodė esantys itin atsparūs antibiotikams – būtent tai ir kelia didžiausią susirūpinimą.

„Didžiausia grėsmė kyla dėl to, kad kai kurios iš šių bakterijų yra atsparios daugeliui vaistų, todėl jas ypač sunku gydyti įprastais būdais“, – sako N. Khanas.

Iš dalies dėl per didelės priklausomybės nuo antibiotikų tiek medicinoje, tiek gyvulininkystėje, vaistams atsparios „superbakterijos“ kelia vis didesnę grėsmę, kurią turėtume vertinti itin rimtai.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi