Mokslas ir IT

2020.10.02 21:40

Neuromokslininkė apie miegą ir smegenų plovimą: kaip tai susiję su Alzheimeriu?

#ŽiniosLietuvai
LRT.lt2020.10.02 21:40

Visi žino, kad norint gyventi kokybiškai, reikia gerai išsimiegoti. Miegas yra toks svarbus, kad žmonės jam skiria trečdalį savo gyvenimo, nors tai galbūt kai kuriems atrodo kaip brangaus laiko švaistymas. Tačiau miegas svarbus ne tik tam, kad pailsėtume – jis svarbus ir tam, kad išvalytume smegenis nuo biologinių šiukšlių. Jeigu jų neišvalytume, rizika susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis gerokai padidėtų.

Neuromokslus Oslo universitete studijuojanti Laura Bojarskaitė projekto #ŽiniosLietuvai video paskaitoje pasakoja apie smegenų plovimo procesą ir tai, kodėl jis svarbus norint užkirsti kelią neurodegeneracinėms ligoms. Mokslininkės atradimai apie glijos ląstelių svarbą miegui buvo neseniai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“.

Pati mažiausia ir, ko gero, svarbiausia organizmo dalis – ląstelė – funkcionuoja taip pat, kaip ir visas organizmas. Ląstelė valgo, vartoja deguonį ir, anot L. Bojarskaitės, ląstelių atliekamų procesų metu, dėl kurių žmogus yra gyvas, atsiranda pašaliniai produktai – biologinės šiukšlės.

„Tai įvairūs metabolizmo pašaliniai produktai, kažką suvalgius kažkas lieka ir tai reikia pašalinti, taip pat toksinai, dar reikėtų paminėti įvairius toksinus ar pašalines medžiagas, kurios į mūsų organizmą patenka iš aplinkos. Kartais būna, kad šios ląstelinės veiklos metu susidaro įvairios netvarkingos molekulės. Ką tai reiškia? Visos molekulės turi labai tikslią struktūrą, kartais dėl įvairių faktorių ši struktūra gali pakisti. Tuomet molekulės nebegali atlikti savo funkcijos ir gali pasidaryti kenksimingos.

Visas šias biologines šiukšles reikia iš kūno pašalinti. O pašalinti dėl to, kad šių biologinių atliekų susikaupimas gali sukelti ligas. Šios biologinės šiukšlės užkemša organizmo audinius ir kelia problemas“, – kalbėjo L. Bojarskaitė.

Pasak neuromokslininkės, kūnas turi puikią savybę visas šias biologines atliekas pašalinti pats – tai padaro limfinė sistema. Ją sudaro keletas organų bei limfagyslės, kurios yra išraizgiusios visą kūną. Šiomis gyslomis teka limfa, ji perkošia visus organizmo audinius, surenka visas biologines šiukšles, o tuomet per kraują, kepenis ir inkstus jas pašalina iš kūno.

Tačiau įdomu yra tai, kad smegenys limfinės sistemos neturi. Ilgą laiką buvo svarstoma, kaip smegenys pašalina biologines šiukšles, ypač turint omenyje tai, kad smegenų ląstelės yra labai aktyvios. Kaip pastebėjo L. Bojarskaitė, nors smegenys užima tik 2 proc. viso kūno tūrio, jų ląsteles sunaudoja net 20 proc. visos energijos.

„Visai neseniai, 2013 metais buvo išsiaiškinta, kad smegenys biologines šiukšles pašalina naudodamos vadinamą glimfatinę sistemą“, – sakė L. Bojarskaitė.

Ji paaiškino, kad smegenyse yra ne tik nervinės ląstelės, bet ir glijos ląstelės, kurios turi ataugėles ir jomis apgaubia visas kraujagysles smegenyse. Taip jos sudaro glijos rankovę, kurioje tarp kraujagyslės ir ląstelių ataugėlių teka smegenų skystis, vadinamas cerebrospinaliniu skysčiu. Šis skystis, tekėdamas gijos rankove patenka į smegenų audinį ir išvalo biologines šiukšles iš aplink esančių ląstelių.

„Įdomiausias faktas, mano nuomone, yra tai, kad šitas biologinių šiukšlių pašalinimas iš smegenų, smegenų plovimas, vyksta praktiškai tik tada, kai mes miegame. Tiesą sakant, iki pat dabar mes nežinome tiksliai, kodėl mes miegame – kodėl mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo miegodami. Viena iš naujausių hipotezių ir buvo apie tai, kad galbūt mes tada išplautume smegenis ir pašalintume tas biologines šiukšles, kurios susikaupia dienos metu“, – kalbėjo neuromokslininkė.

Ji papasakojo apie vieną eksperimentą, atliktą su pelėmis.

Mokslininkai turėjo dvi grupes pelių. Visoms pelėms, abejose grupėse, mokslininkai suleido į smegenis žalius dažus. Tuomet viena grupė pelių dvi valandas užsiėmė savo įprasta veikla, o kita grupė nuėjo miegoti.

Po dviejų valandų mokslininkai pasižiūrėjo, kiek žalių dažų liko smegenyse abiejose grupėse. Paaiškėjo, kad nemiegojusių pelių smegenys buvo vis dar pilnos žalių dažų, o miegojusių pelių smegenys buvo beveik švarios. Tai pirmas tyrimas, kuris leido iškelti hipotezę, jog smegenys miego metu išsivalo nuo biologinių šiukšlių.

Anot L. Bojarskaitės, daug vėliau atliktų tyrimų ir su žmonėmis šią hipotezę parėmė. Tačiau kodėl reikia plauti smegenis nuo biologinių atliekų?

„Visų pirma, galime visi prisiminti, kaip tragiškai jaučiamės po vienos nakties blogo miego, kaip sunku mąstyti, kažką prisiminti, dirbti, susikaupti, emocijos išvis per kraštus lenda. Paprastai tariant, miegoti ir išsiplauti smegenis reikia optimaliai smegenų veiklai, kad mes galėtume normaliai funkcionuoti. Tačiau išvalyti smegenis taip pat reikia norint užkirsti kelią kai kurioms labai baisioms ligoms.

Daug tyrimų rodo, kad šių biologinių šiukšlių kaupimasis smegenyse yra stipriai susijęs su tam tikromis neurodegeneracinėmis ligomis. Neurodegeneracinės reiškia, kad miršta smegenų ląstelės, degraduoja audinys ir smegenys nyksta. Tai čia pavyzdys Alzheimerio ligos, smegenys žymiai mažesnės“, – pasakojo neuromokslininkė.

Ji patikino, kad biologinių šiukšlių kaupimasis kelia riziką susirgti Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Keletas kitų tyrimų rodo, kad miego kiekis taip pat yra susijęs su rizika susirgti šiomis ligomis, tačiau žmonės, kurie miega pakankamai – 7-9 valandas per naktį – turi mažesnę riziką.

Tekstas publikuojamas bendradarbiaujant su projektu #ŽiniosLietuvai. Jis sumanytas ir įgyvendinamas Mariaus Jakulio Jason fondo.

Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė

Visą paskaitą galite žiūrėti čia: