Mokslas ir IT

2020.09.19 18:15

Neuropsichologė – apie 10 proc. smegenų panaudojimo mitą ir kaip kalbų mokėjimas galėtų padėti po insulto

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.09.19 18:15

Norintys padėti smegenims ir jų ilgaamžiškumui turėtų dairytis ne į stalčių, kur laikomi šokoladai, esą „smegenims reikia cukraus“, o išbandyti šį tą naujo. Tiesa, teiginys, jog išnaudojame tik dešimtadalį savo smegenų potencialo taip pat tėra mitas, sako neuropsichologė.


Retam naujiena būtų išgirsti, kad intensyvi protinė veikla naudingai stimuliuoja smegenis ir turi tiesioginės įtakos senėjimo procese, tačiau daryti tai kasdien sprendžiant pamėgtus kryžiažodžius, nors ir pagirtinas, nėra geriausias būdas. Taip teigia LRT RADIJO laidoje „10-12“ kalbinta Vilniaus universiteto neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė.

Nors ilgai manyta priešingai, neuronai kuriasi ir suaugusio žmogaus smegenyse, o šis procesas vadinamas neurogeneze. Jungtys tarp neuronų, vadinamos sinapsėmis, taip pat laikytos susiformuojančiomis tarp neuronų visam laikui. Dabar žinoma, kad taip nėra – jos kinta ne tik priklausomai nuo amžiaus, bet ir išorinių poveikių. Neuropsichologė R. Dirvanskienė paaiškina, kad neurogenezei vykti smegenims reikalingi, paprastai tariant, iššūkiai.

„Sprendžiant kryžiažodius mes tik aktyvuojame jau esamus, nes prisimename žodžius – neišrandame jų, nesukuriame nieko, tik prisimename. Tai yra silpna aktyvacija, daug daugiau smegenų augimo hormonų išsiskiria fizinio aktyvumo metu, todėl jeigu norite apsaugoti savo smegenis, naudingiau išeiti pusvalandžiui pasivaikščioti po mišką negu išspręsti kryžiažodį. Jeigu labai patinka kryžiažodžiai, tada geriau kurti juos, o ne spręsti, arba vieną dieną spręsti kryžiažodžius apie sportą, kitą apie gėles, trečią – popmuzikos žvaigždes. Kad ieškotumėte naujos informacijos, ne tik ją atgamintumėte, bet ir išmoktumėte naujų dalykų. Nes žmogui yra malonu daryti tai, ką jis daro gerai, todėl jeigu aš daug išmanau apie sportą, aš galiu spręsti tik sporto kryžiažodžius, nes jausiuosi gerai surinkdamas daug taškų. Bet mano smegenims tai nebus taip naudinga kaip kad paėmus sritį, kurioje nieko neišmanau ir spręsdama kryžiažodžius išmokčiau daug“, – LRT RADIJUJE sakė mokslininkė.

Mokytis naujų kalbų, įvaldyti muzikos instrumentus, įgyti naujų įgūdžių darbe ar laisvalaikyje – visa tai padėtų išsaugoti didesnį smegenų funkcinį pajėgumą, teigia pašnekovė. Mokslininkai pastebi ne tik protinio aktyvumo teigiamą poveikį senatvėje, tačiau ir kai kurių ligų ir atsistatymo po jų atveju. Tai – kognityvinis rezervas, kuris svarbus kaip ir biologinis, paaiškina R. Dirvanskienė.

„Tarkime, žmogus patyrė insultą ir tai paveikė jo kalbą, jis prarado gebėjimą atpažinti gyvūnus, pavyzdžiui, įvardinti juos lietuviškai. Bet jeigu jis moka antrą, trečią, ketvirtą kalbą, yra suformuoti kiti smegenų ryšiai, jis gali tuos gyvūnus atpažinti ir jų pavadinimus panaudoti kita kalba“, – sakė neuropsichologė.

Kognityvinis rezervas neatstoja biologinio, tačiau pastebima, kad ligų kaip insultas atvejais jis padeda sugrįžti į ankstesnį gyvenimo būdą.

„Net jeigu liga kaupiasi, prastėja biologinis rezervas, sutrikdomos cheminės reakcijos ir ląstelės sensta, bet funkciškai galima kognityvinį rezervą išlaikyti ilgiau per išmoktus dalykus. Žmonės, kurie moka daugiau kalbų, kurių aukštesnis išsilavinimas, kurie dirba labiau protiškai stimuliuojančius darbus, jų kognityvinis rezervas būna didesnis ir jie gali ilgiau išlaikyti funkciją net turėdami tokius pačius biologinius pažeidimus kaip kitas žmogus“, – sakė R. Dirvanskienė.

Nors išmokti galime iš tikrųjų daugybę dalykų, mokslininkė laidoje neigė populiarų įsitikinimą, esą žmogaus smegenys yra įveiklintos tik apie 10 procentų.

„10 procentų smegenų naudojimo yra mitas, pirmąsyk pasirodęs grožinės literatūros kūrinyje, ne moksliniame, ne vadovėlyje. Jį tiesiog pasigavo ir jis tapo populiarus. Mes išnaudojame 100 proc. savo smegenų bet kuriuo metu, nes tai yra toks energijai imlus organas, kad jeigu bent kurios dalies nenaudotum, (...) tą energiją nukreiptų kitur, į tai, ką naudoji. Ir smegenys yra tai, ką naudoji – kokias funkcijas atlieki, ko mokaisi, kam jas pritaikai. Kuo daugiau visko darai, kuo daugiau naujų dalykų išmoksti, tuo tavo smegenys tinkamesnės jiems atlikti. Tai ne tiek duota, kiek susikurta“, – teigė R. Dirvanskienė.

Visas pokalbis su neuropsichologe – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.