Saulės užtemimai nėra labai retas reiškinys, tačiau Lietuvoje juos išvysti galime pakankamai retai. Lietuvos etnoastronomas, fizikas Jonas Vaiškūnas portalui LRT.lt tvirtino, kad Saulės užtemimai vyksta kiekvienais metais, tačiau skirtingose Žemės vietose. Per metus galima pamatyti nuo 3 iki 5 Saulės užtemimų.
Užtemimą Lietuvoje matysime jau kitiemet
„Tai atsitinka tuomet, kai Žemė, skriedama aplink Saulę, atsiduria Mėnulio šešėlyje. Mėnulis turi atsidurti tarp Žemės ir Saulės. Ir tuomet, priklausomai nuo Mėnulio nuotolio, koks jis būtų tuo metu, Saulės užtemimai gali būti kelių rūšių. Visiškas Saulės užtemimas, kai Mėnulis Saulės diską visiškai uždengia. Bet jeigu Mėnulis būna šiek tiek toliau nuo Žemės tuo metu, tuomet būna žiedinis užtemimas. Jis ypač įspūdingas, kadangi matosi plonas Saulės skritulio žiedas ir aplink Mėnulį spinduliuoja Saulės vainikas“, – pasakojo J. Vaiškūnas ir pridūrė, kad tokie užtemimai – retesni reiškiniai.
Tačiau daliniai Saulės užtemimai, kai Mėnulis tik iš dalies uždengia dalį mūsų žvaigždės disko, pasitaiko gana dažnai, Lietuvoje juos galima pamatyti maždaug kas 2-3 metus. Etnoastronomas įvardijo, kad dalinį užtemimą matysime 2021-ųjų birželio 10 dieną Lietuvoje.
„Lietuvoje užtemimų nusimato ir daugiau. 2022-ųjų spalio 25 dieną, vėliau 2025-aisiais ir 2026-aisiais. Ypač įspūdingas užtemimas, beveik pilnas užtemimas, kai Saulės diską uždengs Mėnulis, Lietuvoje bus matomas 2039-aisiais birželio 21 dieną, 20 val. 20 minučių. Liks tik plonas ruoželis iš apačios Saulės disko. Atrodys, kad labai plonas, horizontaliai pasviręs pjautuvas spinduliuoja kaip koks Mėnulis. Tai bus dalinis užtemimas, bet uždengtas beveik visas Saulės diskas. Tai iš tikrųjų bus įspūdingas reginys, bet iki jo dar daug laiko“, – kalbėjo J. Vaiškūnas.
Mūsų šalyje itin retas reiškinys, vykstantis kas 150 metų – pilnas Saulės užtemimas – Lietuvoje bus matomas tik 2126-ų metų spalio 16 dieną.
Vis dėlto, žmonės, norintys pamatyti visišką Saulės užtemimą, tai gali padaryti kiekvienais metais – tereikia nuvykti į tą vietą, kur tuo metu slenka Mėnulio šešėlis. Tokie užtemimai dažniau vyksta Pietų pusrutulyje.
Anksčiau užtemimų žmonės bijodavo
Pasak J. Vaiškūno, anksčiau žmonės Saulės užtemimams suteikdavo ypatingą reikšmę, nes dar nebuvo supratę, kaip juda dangaus kūnai. Tuo metu, kai šešėlis uždengdavo Žemę, žmonės stipriai išsigąsdavo.
„Mūsų pasaulio pavadinimas susijęs su Saulės šviesa, tai Saulės užtemimas buvo suvokiamas kaip grėsmė pasauliui, grėsmė pasaulio tvarkai, o tuo pačiu ir žmonėms, ir gyvybei. Buvo įvairiai aiškinama įvairiose tautose. Dažniausiai, apibendrintai sakant, tai kažkokios mitinės butybės, kuri uždengia Saulę arba ją praryja. Tai palaikė ir religija, užtemimui vykstant žmonių pamaldumas įgydavo labai svarbią reikšmę – žmonės melsdavosi, kad tas užtemimas kuo greičiau praeitų.
Žinoma, jis praeidavo, nes Mėnulio šešėlis turi nuslinkti. Bet kai tam skiriama religinė reikšmė, praeinant užtemimui žmonės priskiria tą galią maldoms. Jie sako – štai mes meldėmės, mes buvome labai susirūpinę ir atlikome apeigas ir šviesa sugrįžo. O kas žino, jeigu mes būtume neatlikę tų apeigų, būtų viskas baigęsi blogai. Tokiu būdu religinė pasaulėžiūra stiprino pasitikėjimą savo galiomis, kad žmogus gali grėsmingus procesus nukreipti į šalį“, – LRT.lt kalbėjo etnoastronomas.
J. Vaiškūnas įvardijo, kad pats Saulės užtemimas jokios fizinės įtakos nei žmogui, nei gamtai neturi, tam priskiriama tik emocinė reikšmė. Taip pat ilgą laiką visiško Saulės užtemimo metu astronomai galėjo stebėti Saulės vainiką ir tyrinėti Saulės atmosferą. Tik dabar, kai atsirado kosminės stotys, Saulės vainiko stebėjimai vyksta betarpiškai iš kosmoso.
Pietų pusrutulis stebėjo žiedinį Saulės užtemimą
Birželio 21-ąją įvairių šalių gyventojai nuo Azijos iki Afrikos turėjo galimybę stebėti žiedinį saulės užtemimą. Ugnies žiedu dar vadinamas užtemimas pasitaikė per vasaros saulėgrįžą.
Dvylika valandų iki užtemimo kai kuriuose Indijos miestuose buvo uždarytos šventyklos – tikima, kad per užtemimą Saulė ir Mėnulis skleidžia neigiamą energiją ir tikintieji turi būti atsargūs.
„Per šį periodą reikia atsiduoti maldoms ir dievams skirtoms giesmėms, o užtemimui pasibaigus išsimaudyti ir aukoti, tada vėl išsimaudyti ir medituoti – taip bus išpildyti jų norai ir pasiektas išganymas“, – kalbėjo šventikas Chandra Shekhar Tiwary.
Pirmas šių metų Saulės užtemimas sutapo su ilgiausia diena Šiaurės pusrutulyje. O Honkonge dar ir su Tėvo diena.
„Kadangi šiandien Tėčio diena, tai saulės užtemimą stebėjome kartu su tėčiu. Uždengta labai didelė saulės dalis. Labai džiaugiuosi, kad galėjau tai pamatyti“, – įspūdžiais dalinosi Honkongo gyventojas Damonas.
Miesto observatorija dėl koronaviruso, kaip būtų įprasta kitomis aplinkybėmis, šį kartą neorganizavo specialaus užtemimo stebėjimo renginio, bet visą dangaus reiškinį transliavo internetu.
Taivane virusas neplinta jau daugiau kaip du mėnesius ir vietos gyventojai drąsiau būriuojasi. Svarbu – saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių.
Akis apsaugo specialūs akiniai, kartu pro juos ir geresnis vaizdas. Tuo įsitikino ir daugiau nei tris valandas saulės užtemimą galėję stebėti Arabijos pusiasalio gyventojai.
„Tiesiog nuostabu – esu dėkinga už akinius, su jais taip viskas gerai matosi. Nesitikėjau, kad Saulė vis tiek bus tokia ryški, tai labai pravertė“, – tikino Dubajuje gyvenanti Sophia.
Žiedinis saulės užtemimas per patį vidurvasarį – retas reiškinys. Šį amžių toks sutapimas dar turėtų pasitaikyti du kartus – po 19 ir 38-erių metų, o paskui – jau tik po dviejų šimtmečių.
