Mokslas ir IT

2020.05.02 16:38

Ieškodami alternatyvų antidepresantams, mokslininkai vėl atkreipė dėmesį į haliucinogeninius grybus

LRT.lt2020.05.02 16:38

Haliucinogeninės medžiagos, tokios kaip psilocibinas, randamas tam tikros rūšies grybuose, grįžta į medicininių bandymu laboratorijas, ieškant priemonių psichikos ligomis sergantiems žmonėms gydyti, rašo „Deutsche Welle“. Tai būtų antrasis šių narkotinį poveikį turinčių medžiagų sugrįžimas po to, kai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje visuomenė jas atmetė. Tačiau šioje srityje reikėtų nuodugnesnių tyrimų.

Septintajame dešimtmetyje visuomenė atmetė „Medžiaga Nr. 1“ vadintą psilocibiną kaip pavojingą ir nepritaikomą medicinoje. Dešimtmečius įrodymai, kad psilocibinas gali turėti tam tikrą terapinį poveikį, buvo giliai palaidoti senose knygose. Tačiau pastaruoju metu stebimas psichodelinių medžiagų tyrimų atgimimas, o kai kurių laboratorijų vykdomi medicininiai tyrimai su žmonėmis yra vaisingi naujomis įžvalgomis.

Davidas Nuttas tai vadina „drąsiu nauju psichodelinės psichiatrijos pasauliu“. D. Nuttas yra neuropsichofarmokologijos specialistas ir Londono imperatoriškojo koledžo profesorius. Jis teigia, kad psichiatrija po truputį išsivaduoja iš 30 metų trukusių „tamsiųjų amžių“, kai vienintelis priimtinas psichikos lygų gydymo metodas buvo antidepresantai.

Anot D. Nutto, antidepresantai ne tik brangiai kainuoja – šių vaistų teigiamą poveikį jaučia tik labai nedidelė juos vartojančių žmonių dalis. Vienas iš galimų šalutinių antidepresantų poveikių yra atbukusios emocijos.

„Man patinka tai įsivaizduoti kaip jėgos lauką, – sako D. Nuttas. – Jis jus saugo. Jis apgaubia jus ir paslepia nuo streso, kurio gyvenime yra daug ir nuolat, tokiu būdu leisdamas smegenims pagyti.“

Tačiau šis poveikis juntamas tik tol, kol vartojate antidepresantus. Nustojus vartoti, gali atsirasti sunkių abstinencijos simptomų. Visgi D. Nutto manymu, dar svarbiau yra tai, kad jie nepašalina pagrindinės depresijos ar nerimo priežasties.

Tuo tarpu panašu, kad psilocibinas gali būti kitokia ir kur kas ilgesnį poveikį užtikrinanti alternatyva.

D. Nuttas ir jo suburta tyrėjų komanda vykdo jau antrus klinikinius psilocibino tyrimus, bandydami pritaikyti šią medžiagą depresijos gydymui.

Greitas ir ilgalaikis poveikis

Vieno tyrimo metu dvidešimčiai pacientų, kuriems netiko įprasti depresijos gydymo metodai, buvo duotos dvi psilocibino dozės, tarp jų padarant savaitės pertrauką. D. Nutto komanda nustatė, kad pacientų sveikata akimirksniu pagerėjo ir toks poveikis buvo juntamas ilgesnį laiką. Penkias savaites po tyrimo nė vienam iš pacientų neprireikė įprastų antidepresantų. Po šešių mėnesių jie buvo sukviesti pakartotiniam tyrimui, kurio metu nustatyta, kad daugelis jų jaustų simptomų taip ir neatsinaujino.

Tačiau nebuvo kontrolinės grupės, nebuvo galimybės tiesiogiai palyginti rezultatus. Londone įsikūrusio Psichodelinių tyrimų centro mokslininkų grupė, vadovaujama Robino Carharto-Harriso šiuo metu atlieka panašius tyrimus pagal visus kontrolės reikalavimus.

Mokslas ir visuomenė

Nepaisant visų įrodymų, kai kuriems sveikatos priežiūros specialistams ir mokslininkams vis dar sunku pripažinti psilocibino terapinę naudą.

Dešimtmečius gydytojai žmonėms aiškino, kokios pavojingos šios medžiagos, ir tas pavojus niekur nedingsta, kai haliucinogeniniai grybai vartojami nekontroliuojamai, vadinamuoju „rekreaciniu“ tikslu.

Kontroliuojamoje aplinkoje juose esančios medžiagos gali pasiūlyti nuo depresijos ar priklausomybių kenčiantiems pacientams kur kas veiksmingesnį nei tradiciniai antidepresantai ar vien tik valios jėga gydymo būdą.

„Jie bent jau turėtų turėti galimybę pasirinkti jiems tinkamiausią gydymą, – sako D. Nuttas. – Nesuteikti jiems tokio šanso, remiantis vien tik kažkokia prieš narkotines medžiagas nukreipta moraline filosofija būtų mažų mažiausiai neetiška.“

Niujorke dirbantis psichiatras Stephenas Rossas pats turėjo progą tuo įsitikinti. Per visus tuos metus, kiek jis mokėsi medicinos Kalifornijos universitete Los Andžele, haliucinogeninės medžiagos kaip galima gydymo priemonė nė karto nebuvo paminėtos.

Atsargiai, bręsta nauja revoliucija

Haliucinogeninės medžiagos galėtų būti sėkmingai taikomos ir kitoms būklėms, tokioms kaip anoreksija, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminis stresas ir asmenybės sutrikimai, gydyti.

Tačiau, S. Rosso manymu, visgi turėtume būti atsargūs su šiomis medžiagomis. Jis sako, kad ilgus metus dėl haliucinogeninių medžiagų tyrimų finansavimo kovoję ir tam tikrus teigiamus tyrimų rezultatus pastebėję mokslininkai gali būti linkę tikėti, kad psilocibinas išgydys visas ligas.

Jų darbai pasiekia vis naujas ir platesnes auditorijas per žmonių lentynose rikiuojamas mokslo populiarinimo knygas, tačiau patys mokslininkai mano, kad dar labai daug tyrimų reikia atlikti, kol haliucinogenines medžiagas bus galima drąsiai naudoti medicinoje.

„Jokiais būdais nesakau, kad haliucinogeninės medžiagos jau dabar gali būti naudojamos medicininiais tikslais. Reikia daug daugiau tyrimų,“ – aiškina S. Rossas. Tačiau net ir tuomet tokio pobūdžio terapija bus skiriama toli gražu ne kiekvienam. Mokslininkų manymu, haliucinogeninių medžiagų negalima taikyti gydant nuo psichozių kenčiančius pacientus ar jaunus žmones, kurių smegenys dar nėra iki galo susiformavusios.