Mokslas ir IT

2020.01.13 13:50

Kaip klausos aparatas sumažina tikimybę susirgti Alzheimerio liga?

Neuropsichologės dr. Ramunė Dirvanskienė ir dr. Aistė Pranckevičienė, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupė2020.01.13 13:50

Tipiška diena neuropsichologo kabinete. Pro duris, nukreiptas atminties vertinimui, įžengia pacientas, kuriam šiek tiek per septyniasdešimt. Pasisveikinu ir prisistatau. „Ką?“, sako pacientas, „Kalbėkit garsiau, aš neprigirdžiu“.

Ir nors tyrimui jis nuoširdžiai ruošėsi, atsinešė dvejus akinius, skirtus skaitymui ir žiūrėjimui į tolį, lygiai taip pat pasirūpinti klausos korekcija vis dar nėra įprasta. Taigi, sėduosi arčiau ir stengiuosi toliau bendrauti kalbėdama lėtai, aiškiai ir beveik tiesiai į ausį. Tik nerimo, ką pamatysiu jo atminties ir kitų pažintinių gebėjimų tyrimo rezultatuose jau gerokai daugiau.

Klausos sutrikimas yra viena iš dažniausiai vyresniame amžiuje varginančių ligų. Klausos prastėjimą patiria net apie 32 proc. vyresnių nei 55 metai amžiaus žmonių. Gebėjimas girdėti dažniausiai silpsta palaipsniui, dalis žmonių šio prastėjimo pradžioje net nepastebi. Visgi, jei artimieji ima skųstis, kad televizorius namuose veikia per garsiai ar darosi sunkiau girdėti triukšmingesnėje aplinkoje, tai gali būti signalas, kad klausa reikia susirūpinti.

Prastėjanti klausa gali sukelti psichologinį ir socialinį diskomfortą. Darosi sunkiau palaikyti ir dalyvauti pokalbiuose, klausos praradimas skatina socialinę izoliaciją, mažėja socialinių kontaktų ratas. Net ir artimiausiame šeimos rate nuolatinis artimojo neprigirdėjimas dažnai sukelia įtampą, konfliktus, imama mažiau bendrauti.

Šiuos pokyčius dažnai lydi blogėjanti nuotaika ir užsisklendimas. Tačiau psichologinis diskomfortas yra tik viena sunkumų pusė. Prastėjanti klausa neigiamai veikia ne tik emocijas ar santykius, bet ir smegenis. Patirdamos mažiau stimuliacijos girdimuoju kanalu, jos prasčiau įveiklinamos, tad palaipsniui sutrinka tokios pažintinės funkcijos, kaip dėmesys ir kalba, o neturėdamos veiklos po truputėlį ima atrofuotis už šias funkcijas atsakingos smegenų sritys.

Su klausos praradimais glaudžiai siejamos ir atminties problemos. Neaiškiai išgirstą informaciją sunkiau suvokti ir apdoroti, todėl ji prasčiau įsimenama. Tyrimai rodo, jog egzistuoja reikšmingas ryšys tarp klausos prastėjimo ir rizikos susirgti demencijomis. Tarptautinės demencijų priežiūros komisijos ataskaitoje, 2017 metais paskelbtoje presitižiniame moksliniame žurnale „The Lancet”, teigiama, kad klausos funkcijos išlaikymas yra labai svarbus siekiant atitolinti Alzheimerio ligą.

Laiku pastebėję ir koregavę klausos problemas tikimybę susirgti senatvine demencija sumažintume net iki 9proc. – taigi beveik kas dešimto demencijos atvejo galėtumėme išvengti, jei pacientams būtų laiku patikrinta ir koreguota klausa. Gebėjimo gerai girdėti atstatymas klausos aparatu ar kitomis tam skirtomis priemonėmis daug labiau padeda išvengti senatvinių smegenų ligų, nei kitų sveikatos problemų pažabojimas (tokių kaip depresija ar aukštas kraujo spaudimas) ar net žalingų įpročių atsisakymas. Palyginimui, nusprendęs mesti rūkyti asmuo demencijos tikimybę sumažina apytiksliai 5 proc.

Pradėjęs sveikai maitintis ar pakoregavęs mitybą – dar papildomai 3–4 proc. Sportuodami geriname kraujotaką, todėl dažnai judantys asmenys demencija suserga 3 proc. rečiau. Kiekvienas iš mūsų demencijos tikimybę galime sumažinti net iki 35 proc., jei laiku imsimės kontroliuoti riziką šia liga susirgti didinančius veiksnius, taip pat ir rūpintis savo klausa.

Deja, patys pacientai retai kada ieško pagalbos susitaikydami su klausos prastėjimu kaip neišvengiama vyresnio amžiaus dalimi. O ir tarp gydytojų Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad klausos korekcija atpratina klausos nervą veikti, todėl gana dažnai iš pacientų tenka išgirsti, kad jam/jai buvo patarta kiek galima ilgiau atidėlioti klausos aparato įsigijimą.

Nors ši praktika ir padeda ilgiau išlaikyti klausos nervą gyvybingu, visgi, svarbu įvertinti, kad tai daroma prastėjančių smegenų funkcijų sąskaita. Tad sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su vyresnio amžiaus asmenimis, rekomenduojame dažniau savo pacientus nukreipti konsultacijų pas klausos gydytojus – tai gali padėti ilgiau išlaikyti jų pacientų smegenis sveikas ir atitolinti Alzheimerio ligos bei kitų demencijų pradžią.

Komentare pateikiama asmeninė autorių nuomonė.