Mokslas ir IT

2019.07.14 12:55

Kaip apgauti smegenis? Optinės apgaulės, kurios priverčia suabejoti realybe ir savimi

išbandykite garsiausias optines iliuzijas
LRT.lt 2019.07.14 12:55

Kartais sakoma, kad dalį matomos realybės mūsų smegenys tiesiog nupiešia, nes gana dažnai ir daug mirksėdami didelę dalį laiko tiesiog būname užsimerkę. Naujausia interneto sensacija – nuotrauka, kurioje užfiksuota surūdijusi automobilio kėbulo apačia, kurią reikia remontuoti. Pasirodo, milijonai žmonių joje mato daug romatiškesnį vaizdą – paplūdimį, bangas ir danguje žibančias žvaigždes.

Mokslininkai tikina, kad žmonės visada nori matyti patrauklesnį ir gražesnį vaizdą, kuris kartais neturi nieko bendra su realybe.

Kodėl nematome tikrovės?

Dauguma žmonių mano, kad apskritimai, pavaizduoti iliustracijoje, yra skirtingo dydžio, tačiau iš tiesų jie yra tokie patys. Mūsų smegenys apdoroja visą iš aplinkos gaunamą informaciją, ieško ryšių tarp skirtingų objektų. Būtent todėl tokio paties dydžio apskritimas, apsuptas mažesnių apskritimų, atrodo daug didesnis.

Neuromokslininkas Beau Lotto „TED X“ konferencijos metu sakė: „Smegenys evoliucionavo ne tam, kad matytų ir padėtų pažinti tikrovę, jos evoliucionavo tam, kad mes matytume mums palankų pasaulį.“

Apsigauna ir gyvūnai

Nors rasti bendrą teoriją, kuri paaiškintų visų tipų iliuzijas, būtų „teoretiko svajonė“, vyraujantis akademinis paaiškinimas kognityvinę iliuziją mato kaip „neteisingai pritaikytas smegenų žinias, skirtas interpretuoti ar skaityti jutiminius signalus“.

Žmonės nėra vieninteliai, kurie mato optines iliuzijas. Kamanės mato ir skiria spalvas, nors jų pagrindinė paletė yra žalia, mėlyna ir ultravioletinė, o ne raudona, žalia ir mėlyna.

Mokslininko Beau Lotto eksperimentuose su kamanėmis jis įrodo, kad kamanių smegenys, panašios į žmogaus smegenis, nekoduoja spalvos informacijos absoliučiais skaičiais, bet mokosi spalvas patirti realiame pasaulyje. Pavyzdžiui, ant mėlynų gėlių gyvenančios kamanės rinksis ir pilkas gėles, jei mes sukursime tokią aplinką, kurioje pilka spalva atrodys mėlyniausiai iš visų galimybių.

Pasirodo, apsupus pilkos spalvos žiedlapius ryškiai geltonais, kamanės pilką spalvą palaikys mėlyna.

Tokie moksliniai eksperimentai mums primena, kad mes „matome“ fizinį pasaulį pagal tai, kaip mūsų smegenys organizuoja įvairius elementus, tokius kaip formos, dydžiai, spalvos, erdviniai ryšiai.

Troxlerio efektas

Jei į šią iliuziją nemirksėdami žiūrėsite 5 sekundes, gali atrodyti, kad vaizdas nuo jūsų tolsta.

Šį vaizdo fenomeną pirmasis aprašė Šveicarų medikas Ignazas Paulas Vitalas Troxleris. Jis tai padarė dar 1804 metais.

Jis atskleidžia, kaip mūsų vizualinė sistema prisitaiko prie jutimo stimulų. Taip yra dėl to, kad mūsų neuronai nustoja reaguoti į nepakitusius stimulus – šiuo atveju foninį statinį neryškų vaizdą –, dėl kurio vaizdas išnyksta iš mūsų sąmonės.

Šachmatų lentos šešėlio iliuzija

Šioje garsioje iliuzijoje langelis, pažymėtas A, atrodo daug tamsesnis nei B, tiesa? Tačiau iš tikrųjų jie yra tokio paties pilko atspalvio.

Profesoriaus Adelsono šešėlinė iliuzija yra klasikinis pavyzdys, kaip mūsų vizualinė sistema aplinkos nesuvokia absoliučiomis reikšmėmis. Čia vizualaus aiškinimo padėtis šachmatų lentoje yra sudėtinga: ant paviršiaus patenka šviesa, tada yra šešėlis, kurį meta cilindras, ir šviesūs bei tamsūs kvadratai po šešėliais.

Yra keli kintamieji, susiję su tuo, kaip smegenys lemia A ir B kvadratų suvokiamas spalvas, paaiškino Adelsonas. Čia šviesių ir tamsių kvadratų artumas, taip pat minkšti šešėliai tarsi veda smegenis ir skatina jas priimti neteisingus sprendimus.

Tiesa, Adelsonui ši iliuzija yra mūsų vizualinės sistemos efektyvumo įrodymas, o ne jo trūkumas, nes smegenys sėkmingai konstruoja prasmę, suskaidydamos vizualinę informaciją.

Geometrinė iliuzija

Pažvelkite į kairėje esantį vaizdą: ar juoda linija atrodo lygiai su mėlyna linija? Akivaizdu, kad juoda linija sutampa su raudonu, kaip parodyta dešinėje pusėje esančiame paveikslėlyje.

Vokiečių mokslininkas Johanas Poggendorffas pirmą kartą šią iliuziją aprašė 1860 m. „Poggendorff“ iliuzija atskleidžia, kaip mūsų smegenys suvokia gylį ir geometrines figūras, tačiau šios optinės iliuzijos priežastis dar nebuvo tinkamai paaiškinta.

Dažniausiai teigiama, kad mūsų smegenys bando interpretuoti 2D vaizdą su 3D savybėmis ir iškreipia gylį tarp linijų.

Stalo dydis

Ar stalai atrodo skirtingo dydžio ir formos? Ar manote, kad abu staleliai yra lygiai tokie patys?

Amerikos psichologas Roger Shepard savo knygoje „Mind Sights“ (1990) pristatė šį paprastą, bet stebinančią vizualinę iliuziją.

Šioje iliuzijoje suvokimo klaidą sukėlė tai, kad smegenys suvokia labai skirtingus dydžius dėl perspektyvos ir įvertina objekto atstumą iki tinklainės.

Neįmanomi objektai

Trys kojos stebuklingai transformuojasi į dvi šakės gale. Kuo daugiau žiūrite į šį paveikslėlį, tuo labiau neįtikėtina. Kaip tai vyksta?

Šis piešinys 1965 m. kovo mėn. papuošė „Mad Magazine“ žurnalo viršelį, kaip originalus grafinis menas. Mūsų protai linkę rekonstruoti 3D vaizdą iš plokščio 2D vaizdo, todėl piešinys sukuria gylio iliuziją.