Mokslas ir IT

2019.05.23 16:50

Pavienių molekulių tyrimai – Lietuvos mokslininkai ir vėl nustebino pasaulį

LRT.lt2019.05.23 16:50

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto darbuotojų kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistais sukurta pavienių molekulių tyrimų platforma sulaukė pasaulinio dėmesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sinergija davė puikių rezultatų

Vienas iš mokslininkų, prisidėjusių prie naujojo metodo sukūrimo, VU GMC Biotechnologijos instituto  prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujamame skyriuje dirbantis dr. Mindaugas Zaremba sako, kad dalyvavimas bendrame Lietuvos mokslų tarybos projekte, kurio dalyviais buvo VU GMC ir FTMC, suteikė galimybę pradėti įgyvendinti jau anksčiau bendrai brandintą idėją – Lietuvoje sukurti konkurencingą pavienių molekulių tyrimo platformą.

„Mes turėjome tyrimų objektus – su DNR sąveikaujančius baltymus, tuo tarpu fizikai iš FTMC turėjo reikiamas kompetencijas bei įrangą jiems tyrinėti. Taigi, sujungėme bendras pajėgas ir gavome rezultatą – naują pavienių baltymų ir DNR kompleksų molekulių tyrimų platformą“, – sakė M. Zaremba.

„Siekėme sukurti naują platformą, kurioje būtų tyrinėjamos pavienės molekulės. Bendro darbo ir infrastruktūros pagalba sukūrėme tai, į ką atkreipė dėmesį išties solidus mokslinis leidinys. Sinergijos rezultatas – sukurtas metodas ne tik aprašytas prestižiniame mokslo žurnale „Langmuir”, bet ir meta iššūkį iki šiol pasaulyje vyravusiam tokio tipo pavienių molekulių tyrimo metodui, taip vadinamoms „DNR užuolaidoms”, – atskleidė mokslininkas.

Pranašesnis metodas

Pasak dr. M. Zarembos, pastaruoju metu labai pagausėjo pavienių molekulių tyrimų, kadangi jų dėka galima identifikuoti ir charakterizuoti atskiras to paties baltymo ar jo komplekso su DNR molekulių populiacijas, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis.

„To nebūtų galima pasiekti klasikiniais biocheminiais metodais, kuomet vienu metu ištiriama daugybė molekulių ir gaunamos vidurkinės jų charakteristikos. Pavyzdžiui, jeigu ligoninėje būtų nustatinėjama vidutinė visų pacientų kūno temperatūra (klasikinis metodas), tai greičiausiai rezultate gautume daugmaž normalią sveiko žmogaus temperatūrą, tačiau ligoninėje bus ir karščiuojančių pacientų su aukštesne temperatūra, ir tų, kurių dėl vienos ar kitos būklės temperatūra daug žemesnė už normas. Tik matuojant kiekvieno paciento temperatūrą (pavienių molekulių tyrimai) būtų galima sužinoti realią situaciją“, – metodo privalumus vardijo M. Zaremba.

Ateities planuose – nauji tyrimai

FTMC jaunesnysis mokslo darbuotojas Marijonas Tutkus, kartu su dr. M. Zaremba ir kitais kolegomis kūręs šį metodą, taip pat pasidžiaugė, jog pavyko sukurti alternatyvų metodą su DNR sąveikaujančių baltymų tyrimams pavienių molekulių lygyje.

„Tai yra alternatyva iki šiol pasaulyje vyravusiam monopoliniam „DNR užuolaidų“ metodui. Mūsų metodas yra pigesnis, universalesnis ir leidžia lengviau atlikti tyrimus nei originalus „DNR užuolaidų“ metodas. Džiugu, kad bendradarbiavimas tarp dviejų mokslo institucijų – VU GMC ir FTMC sudarė galimybes sukurti šį metodą Lietuvoje“, – džiaugėsi M. Tutkus.

„Anksčiau norint atlikti pavienių molekulių tyrimus tekdavo vykti į užsienio laboratorijas, reikėdavo  papildomų lėšų kelionėms. Dabar tereikia nueiti kelis žingsnius nuo vieno pastato į kitą. Tai puikus geros kaimynystės tarp mokslinių įstaigų pavyzdys, kurio dėka visi kartu žengiame naujus žingsnius mokslo pasaulyje“, – galimybių potencialą vardijo dr. M. Zaremba.

Lietuvos mokslininkai turi ir ateities planų, susijusių su jų sukurtu metodu. Autoriai atskleidė, kad VU GMC ir FTMC bendradarbiavimas tęsis ir toliau, o sekantys bendri darbai bus naujų objektų charakterizavimas. „Panaudodami sukurtą platformą galėsime tirti ir kitus naujus objektus, tokius kaip CRISPR-Cas sistemos, prie kurių atradimo ženkliai prisidėjo prof. V. Šikšnys su kolegomis, ir kurios sukėlė tikrą genomų redagavimo revoliuciją bei atvėrė naujas galimybes genų terapijoje, augalinių kultūrų redagavimo bei molekulinės diagnostikos sferose“, – pasakojo jaunieji mokslininkai.

Su mokslininkų tyrimu galima susipažinti čia.