captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorinis įvykis: raketa su lietuviškais palydovais pakilo į kosmosą

Lietuva įstojo į kosmoso valstybių klubą. Raketa „Antares“ į kosmosą pakėlė „Cygnus“ erdvėlaivį, kuris kartu su kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį nugabens ir du pirmuosius lietuviškus palydovus – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuva įstojo į kosmoso valstybių klubą. Raketa „Antares“ į kosmosą pakėlė  „Cygnus“ erdvėlaivį, kuris kartu su kroviniu į Tarptautinę kosminę stotį nugabens ir du pirmuosius lietuviškus palydovus – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“.

Nors raketos „Antares“ pakilimas buvo ne kartą atidėtas, šį kartą jam nesutrukdė net JAV pakrantėse siaučianti pūga. Planuojama, kad „Cygnus“ TKS pasieks dar šios savaitės pabaigoje, o „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ į orbitą bus paleisti maždaug vasario mėnesį. Tai – pirmasis tokio pobūdžio kosmoso įvykis Lietuvos istorijoje.

„Nuotaikos puikios – visi ploja, visi džiaugiasi. Po tokio vaizdo ir garso, manau, mes tikrai galime vadintis kosmine valstybe“, – iškart po raketos pakilimo LRT sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Visus lietuvius su sėkmingu pirmųjų lietuviškų palydovų iškėlimu į kosmosą pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai istorinė akimirka Lietuvai – į kosmosą iškelti pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“! Sveikinu jaunuosius mokslininkus ir visus lietuvius. Tapome kosmine valstybe. Tai svarbus žingsnis, kuriant naująsias technologijas ir žengiant į kosmoso tyrinėjimus“, – rašoma valstybės vadovės sveikinime.

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, šis įvykis – yra tik naujo atradimų kelio pradžia.

„Tai – didelė Lietuvos jaunųjų mokslininkų komandos pergalė. Mūsų širdyse Jūs žadinate pasididžiavimą savo valstybe ir parodote pasauliui didelius mūsų mažos šalies siekius. Tikiu, kad pirmasis Lietuvos palydovo skrydis į kosmosą yra tik naujo atradimų kelio pradžia, nes esate veržlūs, ambicingi ir, svarbiausia, savo galiomis tikintys kūrėjai“, – teigia Vyriausybės vadovas.

Tinkamos tik penkios minutės

Raketos paleidimas į kosmosą – labai daug pasiruošimo reikalaujantis įvykis. Vienoje paroje yra vos penkios minutės, tinkamos raketos paleidimui. Jos paskaičiuojamos remiantis TKS padėtimi orbitoje.

„LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ į kosmosą turėjo pakilti gruodžio 19 dieną, tačiau įvairūs trukdžiai sujaukė šiuos planus.

Likus vos penkioms dienoms iki pirmojo suplanuoto paleidimo sugedo TKS aušinimo sistema.

„NASA sprendžia aušinimo problemą TKS, kuri gali turėti įtakos „Antares“ raketos paleidimo grafikui“, – taip tuomet pranešė NASA „Wallops“ skydžių bazės atstovas Keithas Koehleris.

NASA atstovai galiausiai nusprendė, kad erdvėlaivio su lietuviškais palydovais priėmimas yra neįmanomas. TKS gedimams pataisyti prireikė išleisti astronautus į atvirą kosmosą. Skrydis buvo atidėtas iki sausio 7 d.

Pirmadienį, sausio 6 d., rytinėje JAV pakrantėje įsisiūbavusi pūga, ir vėl privertė atidėti istorinį skrydį. Jis buvo atidėtas iki trečiadienio, sausio 8 d.

Trečiadienį skrydį taip pat teko atidėti. Šį kartą „papokštavo“ Saulė. Antradienį vakare Saulėje įvyko galingiausios X klasės rentgeno žybsnis, kurį sugeneravo tiesiai į Žemę atsisukusi milžiniška dėmė AR 1944. NASA specialistai nusprendė, kad link mūsų planetos judantis didelis elektringų dalelių srautas.


Live streaming video by Ustream

Kodėl Lietuvai reikia palydovų?

Pirmieji mažieji Lietuvos palydovai skirti paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms: jie, išleisti iš TKS pirmą kartą pasisveikins ir galbūt net pasikalbės būdami kosmose. Negana to, palydovai pateks į istoriją, nes bus leidžiami kartu su JAV atliekamu didžiulio masto mažų ir pigių palydovų eksperimentu, kuris netolimoje ateityje gali perrašyti kosmoso technologijų raidą.

Kaip LRT.lt yra sakęs vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, šios istorinės misijos vertė labiau ne praktinė ar mokslinė, o mobilizacinė. Jos tikslas – skatinti šios srities entuziastus ir technologijų plėtrą.

„Dalyvavimas kosminėse programose prisideda prie kitų, pavadinkime, pašalinių produktų, pritaikomų kitose srityse, plėtros. Antai misijoms kuriamos naujos informacinės technologijos, įmantri elektronika, kuri tarnauja tiek kosminei technikai, tiek gali būti pritaikoma praktiniame žmonių gyvenime“, – aiškino J. V. Vaitkus.

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis laikėsi kiek kitokios nuomonės. Pagal jį, palydovų misija yra ne tik reikšmingas žingsnis į priekį, bet ir lietuvio-veltėdžio etiketės nusikratymas.

„Bėda ta, kad lietuviai labai vėlai ėmė gauti paslaugas, kuriomis jau seniai naudojasi civilizuotų valstybių atstovai. [...] Visa tai, ką mes naudojame kiekvieną dieną, tai ką aš išvardinau anksčiau, iš dalies buvo kuriama ir europiečių lėšomis. Jeigu jau priklausome tai šeimai, kurioje kuriamos kosmoso paslaugos, gal kažkada būtų laikas prie to prisidėti“, – svarstė S. Lapienis.

Jo nuomone, šios sėkmės faktas prisidės ir prie teigiamų pokyčių jaunų žmonių bendruomenėje: padaugės norinčiųjų studijuoti techninius mokslus. Anot jo, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei jų kuriamos programos to nesugebėtų taip efektyviai pasiekti.

„Tik užkrečiantys pavyzdžiai, sėkmės istorijos turi didžiausią įtaką jaunam žmogui“, – LRT.lt sakė S. Lapienis.

Tyrėjas įsitikinęs, kad laikui bėgant didėjanti techninių mokslų paklausa prisidės ir prie Lietuvos ekonomikos augimo.

„Atsiras terpė išradimams, galimybė save realizuoti, bus sudaromi kontraktai, vykdomi užsakymai. Įstojimas į ESA (European space agency) būtinas, nes kartu įstotume ir į vadinamąjį kosmoso klubą. Tai parodytų, kad šalis sugeba formuoti komandas, kurios gali dalyvauti ir tarptautinėse programose, gauti lėšų specialiems įrengimams pagaminti. [...] Paklauskite bet kurio Lietuvos verslininko, ar jis nesidžiaugtų, jeigu investavęs vieną eurą gautų septynis. Žinoma, jis apsidžiaugtų – 700 proc. pelnas! Tačiau norint tai padaryti, reikia priklausyti EKA“, – tikina matematikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close