Prezidentei Daliai Grybauskaitei dirbti liko 100 dienų. Tie kandidatai į prezidentus, kurie turi realiausias galimybes perimti iš jos šalies vadovės postą, paprašyti įvertinti D. Grybauskaitės dešimtmečio veiklą, dažniausiai mini jos pasiekimus užsienio politikoje – žinomumą ir įtaką tarptautinėje bendruomenėje. Tačiau ne retas sako pasigedę jos dėmesio šalies socialinėms problemoms.
2009 m. liepos 12 d. prie valstybės vairo stojusi D. Grybauskaitė lygiai po 100 dienų paliks prezidento postą. Realiausi pretendentai jį perimti, vertindami tai, ką per dešimtmetį nuveikė šalies vadovė, pabrėžia jos indėlį užsienio politikoje.
Gitanas Nausėda sako, kad jam patinka nuosekli D. Grybauskaitės pozicija į Rytų kaimynes ir bendradarbiavimą su Europos Sąjungos partnerėmis bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
„Tai buvo stipri prezidentė, kuri dalyvavo visuose svarbiausiuose Lietuvos užsienio politikos sprendimuose ir tikrai niekam nekilo abejonių dėl jos lyderystės. Tas nuoseklus 10 metų įdirbis davė tam tikrus rezultatus – šiandien prezidentė yra lengvai atpažįstama užsienio politikos elito atstovų, ir jie vertina jos nuomonę įvairiais klausimais. Ateinančiam prezidentui bus galima naudotis jau tuo įdirbiu, kurį prezidentė pasiekė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Vidaus politikoje G. Nausėda rašo ne vien dešimtukus.
„Mano nuomone, palyginus su Valdo Adamkaus laikais, susilpnėjo vadinamoji verslo misijų veikla, kai prezidentas kartu su kitais valdžios atstovais važiuodavo su mūsų įmonėms atverti naujų rinkų, ieškoti alternatyvių rinkų“, – teigė G. Nausėda.
Ingrida Šimonytė taip pat labiausiai pabrėžia išaugusį nedidelės mūsų valstybės žinomumą ir įtaką, kuriuos sieja su D. Grybauskaitės asmenybe.
„Taip pat tos iniciatyvos, kurios buvo skirtos tokiai valstybės higienai, kovai su korupcija, viešųjų pirkimų skaidrinimui, teismų sistemos skaidrinimui, tai manau, kad visa tai turės labai ilgalaikį poveikį ir ateinančių prezidentų kadencijoms ir Lietuvos plėtrai“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau I. Šimonytė atkreipia dėmesį į nesusiklosčiusius prezidentės santykius su partijomis. Tą, beje, minėjo ir G. Nausėda.
„Toksai nevertinimas kitų institutų, kurie politikoje yra svarbūs, buvo tam tikras prezidentės neapsižiūrėjimas“, – kalbėjo pretendentė į prezidento postą.
I. Šimonytė sako, kad pritrūko D. Grybauskaitės dėmesio ir socialinėms problemoms. Tai labiausiai akcentuoja socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Andriukaitis.
„Lietuvoje padidėjo socialinė atskirtis, skurdas per 10 metų, ir tikrai pritrūko žmogiško jautrumo. Žmonių bėdos nebuvo jos dėmesio centre. Kartais, tiesą pasakius, ir užsienio politikoje buvo daug nepamatuotų išsireiškimų, žodžių, radikalių dalykų, kurie tolimi nuo aukštos diplomatijos. Ji nebūrė aplink save jokių jėgų, kurios padėtų keisti Lietuvos kryptį. Prezidentūra, žinot, tokia atskira institucija, kartais kaip iš ledo pilies, kartais tokie žodžiai, kuriais kažkas kapojama“, – komentavo V. Andriukaitis.
Vokietijoje viešintis Arvydas Juozaitis giria pirmąją Dalios Grybauskaitės kadenciją.
„Pirmas penkmetis tikrai buvo produktyvus, ne tik nauja užsienio politika aktyvesnė. Netgi santykiuose su Lenkija ji išlaikė Lietuvos orumą ir neleido mums nuslysti iki vasalo padėties, bet ir vidaus politikoje teisėsaugos iniciatyvų ėmėsi. Tačiau antroji kadencija – gerokai silpnesnė, nueita daugiau į asmeninio įvaizdžio kūrimą. Iš tikrųjų įvaizdžio srityje ji buvo nepranokstama. Ar tas įvaizdis tikrai 100 proc. naudingas Lietuvai? Manyčiau, kad naudingas, bet dar daugiau naudingas ir prezidentei“, – svarstė pretendentas į prezidentus A. Juozaitis.
Pagal gyventojų apklausas realiausių pretendentų užimti prezidento postą penketuke taip pat esantis Saulius Skvernelis Dalios Grybauskaitės veiklą vertinti atsisakė.
