LRT tiesioginio eterio metu Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina teigė, jog „pats laikas solidžiai rūpintis naujo vadovo paieška.“
LRT tiesioginio eterio metu Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina teigė, jog „pats laikas solidžiai rūpintis naujo vadovo paieška.“
„Tai nėra mano asmeninis klausimas. Aš iš principo nebesvarstau šito klausimo. Aš pats sau turiu sprendimą“, – LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentavo G. Grina. Žurnalisto perklaustas, ar jau reikėtų ieškoti naujo vadovo, G. Grina atsakė „taip“.
Paklaustas, kada galima sulaukti galutinio sprendimo, VSD vadovas teigė, jog „negali būti taip, kad departamentas liktų be vadovo.“ Tai, pasak G. Grinos, turi būti koordinuotas veiksmas.
G. Grina VSD generaliniu direktoriumi penkerių metų kadencijai paskirtas 2010 metų balandį, taigi jo kadencija baigtųsi 2015-aisiais.
Išvardino savo pasiekimus
VSD vadovas teigė, jog jam asmeniškai prezidentė atsistatydinti nesiūlė. Pasak jo, vieša kritiką iš prezidentūros jis pradėjo girdėti nuo praėjusių metų pabaigos.
„Visiškai sutinku, kad vadovai negali būti amžini. Tiesiog VSD yra pakankamai solidi įstaiga ne tik viduje, bet ir užsienyje. Mes esame svarbų žodį turintys NATO partneriai. [...] Žvalgybos įstatyme yra labai aiškiai apibrėžtos kadencijos, bet kiekvienas asmuo gali priimti sprendimą savo noru“, – LRT laidoje sakė G. Grina.
„2010 m. Valstybės gynimo taryba priėmė Nacionalinės žvalgybos pertvarkos koncepciją. Ten buvo išvardyti tam tikri dalykai, ką reikėtų padaryti su nacionaline žvalgyba. [...] Ta koncepcija atitiko mano viziją. [...] 2012 m. pabaigoje priimtas įstatymas mane asmeniškai labai tenkina, laikau [tai] savo vadybiniu laimėjimu. Tai buvo vos ne principinis dalykas – VSD padaryti tikra žvalgybos institucija. Ne policijos nuovada ar viešųjų ryšių agentūra, bet klasikine žvalgybos ir kontržvalgybos institucija, kuri domėtųsi klausimais, kuriais domisi Lietuvoje užsienio valstybės ir jų atitinkamos tarnybos. Manau, šitas aspektas buvo pasiektas departamente“, – įsitikinęs G. Grina.
„Kalbant apie Seimą, paskutinį mėnesį teko ketvirtą kartą man asmeniškai kaip departamento vadovui pristatyti ataskaitą, tai nė vieno karto iš tų keturių nesu gavęs jokių priekaištų iš parlamentinę kontrolę vykdančios institucijos – ir buvusio Seimo, ir dabartinio“, – teigė G. Grina.
Sulaukė skaudžios prezidentės kritikos
Jau per LRT transliuotus prezidento rinkimų debatus šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigė, kad G. Grinos vietoje pagalvotų apie atsistatydinimą.
„Girdint mano kritiką, aš jo vietoje seniai pagalvočiau (apie atsistatydinimą – BNS), – tuomet sakė D.Grybauskaitė. – Jeigu vadovas negali atlikti savo funkcijų, jis turi galvoti pats“.
Ji tvirtino daugiausia priekaištų VSD turinti dėl to, kad ši netinkamai vykdo grėsmių, ypač iš Rusijos pusės, prevenciją.
Apie VSD darbą D. Grybauskaitė atsiliepė ir šių metų kovą LRT laidoje „Teisė žinoti“.
„VSD kol kas nepateisina nei darbu, nei rezultatais jokių lūkesčių, būtent todėl, kad kol kas įsivaizduoja savo darbą tik nereikšmingų arba tikrai nesvarbių pažymų rašymu ir didelių slaptumo lygio žymų uždėjimu. Tai yra praktiškai saugo save nuo atsakomybės arba nuo kažkokių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų prevencijos. Taigi nėra gerai ir tai taip pat paralyžiuoja visą VSD darbą. Šiuo metu, kai yra tikrai sudėtinga situacija valstybėje, aš matau, kad ši organizacija labiau užsidarinėja ir izoliuojasi nuo atsakomybės, todėl didelės naudos man ar kam nors priimant svarbius sprendimus tikrai nėra“, – tuomet sakė prezidentė.
Anot jos, VSD būtinos permainos, taip pat ir įstatymų pataisos, aiškiau apibrėžiant šios tarnybos atsakomybę.
VSD generalinis direktorius G. Grina šiose pareigose dirbti pradėjo 2010 m. balandžio 12 d. Jo penkerių metų kadencija turėtų baigtis kitais metais.
