Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako nenustebusi dėl socialdemokratų Vyriausybės ketinimo gynybai kitąmet skirti mažesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą.
„Vyriausybė turi tokį strateginio planavimo dokumentą, kuriame yra numatyta 5,5 proc. BVP gynybos finansavimo. Tai jo nebuvo laikomasi net ir šiais metais, (...) buvo skirta ne 5,5 proc., o 5,38 proc.“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Finansų ministerijos projekcijoje trimečio biudžeto matėsi, kad tiesiog bus sprendimas įšaldyti tą pačią sumą, tą didelę sumą, kuri buvo šiais metais, nors ir mažesnė negu strategiškai planuota, (...) kas reiškia, kad procentas kiekvienais metais mažės dėl to, kad augs bazė, didės BVP. Tai tas ir atsitiko, nieko kas mane nustebintų, nes tas matėsi jau praėjusių metų rudenį, kad toks sprendimas bus siūlomas ateičiai, kad nebus didinami gynybos pinigai, o bus tiesiog mažinamas procentas dėl didėjančio BVP“, – dėstė buvusi premjerė.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva kitąmet gynybai ketina skirti 4,8 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 5 proc. BVP.
Lyginant su šiais metais, gynybai planuojama skirti papildomai 36 mln. eurų, tačiau dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas sudarys mažesnę BVP dalį.
KAM duomenimis, 2024 metais, paskutiniais I. Šimonytės Vyriausybės metais, gynybos biudžetas siekė kiek daugiau nei 3 proc., premjeru tapus socialdemokratui Gintautui Paluckui 2025 metais – daugiau nei 4 proc., patvirtinus 2026 metų biudžetą, kai Ministrų kabinetui vadovavo socialdemokratė Inga Ruginienė – 5,38 proc. BVP.
„Žiūrėkite, man jau atsibodo tą patį pasakoti. Jeigu ne Europos Komisijos priimta išlyga dėl galimo didesnio biudžeto ir skolinimosi gynybos tikslais, jokia Vyriausybė nebūtų sugebėjusi šito padaryti ir nepažeisti fiskalinės drausmės“, – sakė I. Šimonytė.
„Patys matote, kad ateinančių metų biudžeto deficitas yra 3,8 proc. ant popieriaus, o realybėje turbūt kokie 4 proc., nes ten yra kokie 200 mln. eurų minimum nupieštų pajamų, kurios, vadinasi, pajamos iš mokesčių administravimo pagerinimo, kurių makrorodikliai nerodo. O tai reiškia, kad tiesiog gal surinksim. (...) Aišku, kad socialdemokratai sakys, kad taip yra dėl gynybos finansavimo ir ta išlyga iš tikrųjų egzistuoja, bet jeigu tos išlygos būtų nebuvę, tai jokie socialdemokratai ir angelai nebūtų galėję 5,38 proc. šiais metais finansuoti, nebent būtų mažinę kitas išlaidas arba labai didinę mokesčius“, – kalbėjo ji.
Pasak konservatorės, kyla klausimas, ką socialdemokratai „paliks 2029-aisiais, kada pasibaigs išlyga, bet gynybos poreikiai nepasibaigs“.
„Šitas klausimas, mano supratimu, yra pagrindinis. Dabar pasinaudota išlyga, pasinaudota SAFE instrumentu, bet gyvenimas nepasibaigs su socialdemokratų kadencija“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorei nerimą kelia ir tai, kad socialdemokratų kadencijos pabaigoje bus reikšmingai išaugus valstybės skolos aptarnavimo našta.
„Skolos aptarnavimo išlaidos padidės kartais per šitą laikotarpį. Ir čia ne skola, ne deficitas, ne kažkokie abstraktūs dydžiai, (...) čia yra išlaidos, kurios tau išima iš biudžeto pinigus, kuriuos tu gali duoti kažkokioms kitoms sritims. Tai 2 milijardai, kuriuos mes išleisim po šitos kadencijos skolos aptarnavimui – tiek, kiek mes ne taip seniai skyrėme visai gynybai“, – sakė ji.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė anksčiau šią savaitę Seime sakė, kad po trejų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos pasieks beveik 2 mlrd. eurų.
