Maskvos teismui keliolika Baltijos šalių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių pripažinus „nacistinės Vokietijos bendrininkais“, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad ES reikėtų turėti teisinio atsako įrankį į tokias dezinformacijos kampanijas.
„Iš tikrųjų tai vertiname kaip didelę dezinformacijos kampaniją, ir tikrai Europos Sąjunga turėtų turėti galimybę turėti atsaką ir teisinį atsaką, jei tokie procesai vyksta“, – ketvirtadienį BNS sakė ji.
„Ši diskusija bus plėtojama Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai“, – tvirtino ministrė.
Anot jos, šiuo metu dėl Maskvos teismo sprendimo kokių nors didesnių teisinių padarinių neturėtų kilti.
„Jeigu sprendimas liestų gyvus asmenis, Rusija galėtų pasinaudodama Interpolu pradėti jų persekiojimą. (...) Lietuva tokiu atveju informuotų Interpolą dėl piktnaudžiavimo ir, manau, Rusijos prašymai nebūtų vykdomi“, – teigė R. Tamašunienė.
„Lietuva tuose baudžiamuosiuose procesuose tikrai nedalyvavo ir nedalyvaus. Mes tai vertiname kaip istorijos faktų falsifikavimo sprendimus“, – pridūrė ji.
Šią savaitę Maskvos teismas „nacistinės Vokietijos bendrininkais vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui prieš sovietus Antrojo pasaulinio karo metais“ pripažino 13 Baltijos šalių asmenų bei kelias organizacijas.
Tarp jų – 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, partizanų vadą Juozą Lukšą, laisvės kovose žuvusį rašytoją Bronių Krivicką, Lietuvių aktyvistų frontą, Lietuvių tautininkų sąjungą.
Maskvos teismo teigimu, jis sprendimą priėmė išnagrinėjęs įvairių Rusijos agentūrų archyvinius dokumentus ir išklausęs paaiškinimus apie minėtų asmenų bei organizacijų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos „nusikalstamus veiksmus“.
Lietuvos kariuomenė ne kartą yra skelbusi, kad Lietuvos istorinės atminties politika sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
