Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad projektuojamas kitų metų biudžeto deficitas kelia susirūpinimą bei rodo neatsakingą valdančiųjų požiūrį į ilgalaikę valstybės finansų būklę.
„3,8 proc. yra dramatiškas signalas, užprogramuojantis dideles problemas ateičiai, kurių, galbūt, socialdemokratams jau nebereikės spręsti, bet reikės spręsti mokesčių mokėtojams“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentarė.
Taip ji kalbėjo premjerui Mindaugui Sinkevičiui kiek anksčiau pareiškus, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Preliminarios kitų metų pajamos su ES parama turėtų siekti 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,85 mlrd. eurų.
Ministras pirmininkas taip pat nurodė, jog Lietuva kitąmet gynybai ketina skirti 4,8 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 5 proc. BVP.
V. Čmilytė-Nielsen sakė nesanti nustebusi dėl tokio krašto apsaugos finansavimo, tačiau „minimaliai gera žinia“ vadino tai, jog Lietuva lieka „5 proc. klube“.
„Tai yra minimali gera žinia, bet kalbant apie biudžeto planavimą ir apie politinę atsakomybę, ilgesnės perspektyvos matymą ilgiau nei vieną politinį ciklą, tai socialdemokratai daro tai, ką istoriškai yra darę ir anksčiau“, – teigė ji.
„Pats principas, kad gyvenkime dabar ir negalvokime apie tai, kas bus už poros metų, jis yra ydingas politikoje, nes sąskaita visada ateina ir ji ateina žmonėms, kurie moka mokesčius“, – akcentavo liberalų lyderė.
BNS rašė, kad Lietuva kitąmet gynybai ketina skirti 4,8 mlrd. eurų.
Palyginti su šiais metais, krašto apsaugai lėšos didėja 36 mln. eurų, tačiau dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas pagal BVP dalį sumažės nuo 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. 2027 metais.
