Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad karinę aviacijos bazę Šiauliuose planuojama atnaujinti, siekiant užtikrinti sklandžią NATO oro gynybos misiją. Sąjungininkams pereinant prie penktos kartos naikintuvų, reikalavimus turi atitikti ir bazė. Ministro teigimu, Lietuva svarsto, ar po 2030 m. ir pačiai įsigyti lengvųjų šturmo lėktuvų.
Į dangų – treniruotis arba perimti rusų karinių lėktuvų. Taip pastaraisiais metais atrodė NATO oro policijos misijos pilotų kasdienybė. NATO priėmus sprendimą misiją perkvalifikuoti į oro gynybos, pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo treniruotės, naikintuvai kilo ir sėkmingai numušė dronų.
Šiauliuose esančią karinių oro pajėgų bazę ketinama dar labiau pritaikyti naikintuvų misijoms – nauji papildomi angarai, sustiprintos apsaugos priemonės, nauji takai orlaiviams.
„Takas buvo darytas 2006 m. ir atėjo laikas renovuoti. Ministerija, oro pajėgų vadovybė renovacijos metu diskutavo papildomais klausimais, kurie yra NATO kontekste įtraukti. Priimtas sprendimas, kad takas turėtų būti tinkamas šiuo metu penktos kartos naikintuvams“, – sako Karinių oro pajėgų aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Eligijus Rukšnaitis.
Vis daugiau NATO narių Europoje ne tik užsako, bet jau ir sulaukia naikintuvų F-35. Tai vieninteliai penktos kartos naikintuvai, kuriuos Jungtinės Valstijos parduoda sąjungininkams. Krašto apsaugos ministras sako, reikia užtikrinti, kad Lietuva galėtų priimti sąjungininkų naujausius naikintuvus.
„Iki 2030 m. mes planuojame investuoti – bendrai su NATO finansiniais instrumentais – tarp 300-400 mln. eurų. Ilgesniame laikotarpyje yra numatyta netgi 800 mln. eurų investicija į Šiaulių karinės oro bazės infrastruktūrą. Šiuo metu baiginėjamos derybos su NATO dėl finansavimo skyrimo ir jos bus tikrai pozityvios, nes nemažą dalį šitų lėšų investuos pati NATO“, – teigia R. Kaunas.
Pasak ministro, įgyvendinus divizijos plėtros planus, kitas žingsnis, po 2030-ųjų, gali tapti reikšmingu karinės aviacijos plėtros etapu.
Stiprinant oro gynybą, ministro teigimu, svarstoma, ar reikėtų įsigyti lengvųjų atakos lėktuvų. Tokių propelerinių orlaivių pranašumai – palyginti nedidelė kaina, lankstesnės galimybės kilti ir tūpti.
„Kariuomenė jau vertina propelerinių lėktuvų galimybes. Turiu galvoje, vertinimas technologinis ir plano dėliojimas šiek tiek į priekį. Propeleriniai lėktuvai yra skirti antidroninei gynybai, „Shahed“, sakykime. Faktas, kad Lietuva išvysčiusi divizijos pajėgumus, išvysčiusi jūrų pajėgumus, tas irgi suplanuota, natūralu pereisime prie oro pajėgumų stiprinimo“, – sako R. Kaunas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius teigia, kad siekiant stiprinti aviaciją galima svarstyti ir apie atakos sraigtasparnių, tokių kaip „Apache“ įsigijimą. Pasak buvusio kariuomenės vado, ankščiau NATO nereikalavo iš Lietuvos investicijų į kovinę aviaciją, tačiau dabar Rusijos grėsmė tik auga.
„Reikėtų pradėti galvoti apie kovinius sraigtasparnius. Laipsniškai pereinant, ateityje turėti viziją, bendrą Baltijos šalių arba su Šiaurės šalių, Baltijos šalių bendrą junginį su kokių F-35 naikintuvų įsigijimais ir eksploatavimu mūsų regione, tame tarpe ir Šiaulių bazėje“, – teigia A. Pocius.
Prieš kelerius metus Jungtinių Valstijų atsargos generolai surengė simuliaciją, kur Lietuvos kariuomenė kartu su Vokietijos brigada atrėmė rusų pajėgas plūstančias keliomis kryptimis. Tame kariniame žaidime amerikiečiai būtent ir naudojo „Apache“ atakos sraigtasparnius.
