Ketvirtadienį baigiamas atsisveikinimas su Nepriklausomybės Akto signatare, pirmąja Nepriklausomos Lietuvos ministre pirmininke Kazimira Danute Prunskiene. Valstybinių laidotuvių ceremonijos metu urna su velionės palaikais iš Šv. Jonų bažnyčios buvo išvežta į Antakalnio kapines, kur ji bus palaidota Signatarų kalnelyje.
Viena svarbiausių Nepriklausomybės politikių
Vidurdienį prie urnos su velionės palaikais susirinko garbės sargyba, paskutinį kartą atsisveikino bičiuliai ir politiniai bendražygiai.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis atsisveikinimo metu kalbėjo, kad K. D. Prunskienė ir Meilė Lukšienė buvo vienintelės moterys šioje grupėje. Jis akcentavo, kad būtent pirmoji Lietuvos premjerė aplankė JAV, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir mezgė santykius su Vakarų valstybėmis Maskvos ekonominės blokados metu.
„Jūs tapote ryškiausia Sąjūdžio ir Atgimimo laikų moterimi. Buvo nuostabu, kaip jūs atsiradote toje rūsčioje aplinkoje, tarp vyrų, kurie moteris retai įsileisdavo“, – sakė jis.
Signataras, Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis ceremonijos metu ketvirtadienį akcentavo, kad nors K. D. Prunskienė vertinama prieštaringai dėl įtarimų bendradarbiavimu su KGB, „visos ryškios istorinės asmenybės buvo ir bus vertinamos įvairiai“. Anot jo, K. D. Prunskienės vaidmuo Lietuvos istorijoje yra nenuneigiamas.
„Būti pirmąja – sunkus iššūkis, ypač epochų pervartoje. Bus visko: ekonominė blokada ir sunkios reformos, susitikimai su pasaulio lyderiais siekiant pralaužti sovietų pradėtą blokadą“, – pirmosios premjerės darbo metus apibendrino jis.
Pasigedo daugiau šiandienos politikų
Anot LRT TELEVIZIJOS specialiojoje laidoje kalbėjusio Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, galima pastebėti, kad visuomenės atsisveikinime stinga šiuolaikinės politikos atstovų. Tiesa, į ceremoniją atvyko premjeras Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kai kurie ministrai. Anot L. Bielinio, net ir nesutardamos politinės jėgos, kuria vieną valstybę.
Jam antrino ir diplomatas, istorikas ir rašytojas Alfonsas Eidintas.
„Jei negerbiame pirmųjų vadovų, tai nėra gerai, nes jie (...) padarė daugiau, nei tada galėjo padaryti. Praktiškai nuo nulio“, – sakė A. Eidintas.
Jis akcentavo, kad svarbiausi pirmosios Vyriausybės darbai buvo diplomatinių santykių užmezgimas ir krašto apsauga. Tiesa, Vyriausybėje tokios ministerijos dar nebuvo. Kitas rūpestis – sukrėtimą atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos patyrusi pramonė, žaliavų tiekimas, ekonominė blokada.
„Vyriausybė susidūrė su ne tik labai plika akim matomomis problemomis, bet ir specialiai kuriamomis“, – pastebi jis. Pavyzdžiui, K. D. Prunskienė keliavo į Daniją ir Švediją esą kalbėtis apie naftos pirkimą, nors iš tiesų tikslas buvo diplomatinis.
Pati K. D. Prunskienė buvo ekonomikos mokslų daktarė, ekspertų ir intelektualų nestigo ir jos komandoje.
„Ji, turėdama tokią patirtį ir suvokimą, labiau akademinį, kaip kinta situacijos ir kaip jas suvaldyti, sugebėjo deleguoti galias savo ministrams ir tokiu būdu nesutelkti visko savo rankose“, – akcentavo L. Bielinis.
Tuo metu Maskvoje jos įvaizdis buvo kaip savo, nepriešiško žmogaus. Dėl to K. D. Prunskienė sulaukia ir kritikos, ypač iš dešiniųjų, vis tik L. Bielinis mano, kad dešinysis premjeras tuo metu būtų sulaukęs didesnio Rusijos prieštaravimo. To meto Rusijos spaudoje Lietuva buvo kritikuojama dėl nepriklausomybės, bet K. D. Prunskienė kritikos nesulaukė, buvo matoma kaip tam tikras amortizatorius.
„Politiškai žvelgiant, ko gero, tai leido Vyriausybei lengviau spręsti kai kuriuos klausimus, kurie buvo praktiškai neišsprendžiami arba labai sudėtingi“, – mano jis.
Amžininkai akcentuoja, kad dar nesulaukus tarptautinio Lietuvos pripažinimo, K. D. Prunskienė sėkmingai susitiko su pasaulio lyderiais: JAV prezidentu George'u Bushu, Vokietijos kancleriu Helmutu Kohliu ir kitais, buvo jų gerbiama, jos argumentai apie Lietuvos savarankiškumą priimami.
„Bushas nustebo, kad atsiranda iš kažkokio užmiršto kampo valstybinės brandos žmogus, tai jo žodžiai“, – kalbėjo A. Eidintas.
Vis tik K. D. Prunskienei krito atsakomybė ir po tragiškų Sausio įvykių, ji jautė ir spaudimą iš Vakarų nedaryti nieko, kas supykdytų Maskvą.
„Didžiausios pasaulio supervalstybės prezidentas Prunskienei aiškina, kad jis labiausiai bijo, kad jūsų nesutryptų kruviniais batais“, – sakė buvęs diplomatas.
Ilgainiui pašlijus K. D. Prunskienės ir kitų sąjūdiečių santykiams, L. Bielinis sako, kad to priežastys yra natūralios.
„Kai įvyksta socialinis sprogimas, visi esame vieningi, Sąjūdis yra tos tautinės vienybės simbolis ir reiškėjas. Po to formuojasi valstybė ir politinės institucijos, ir Sąjūdžio veikėjai išsiskirsto, išsisluoksniuoja į politines pozicijas“, – svarstė politologas.
Prieš pat sausio 13 dieną K. D. Prunskienės Vyriausybė pakėlė kainas, tai sukėlė neramumus ir nepasitenkinimą. Vis tik LRT TELEVIZIJOS pašnekovai sako, kad pirmoji premjerė neturėtų būti kaltinama dėl tragiškų įvykių ir Maskvos agresijos prieš civilius Lietuvos gyventojus.
„Kas yra paskelbta įvairiuose šaltiniuose: Michailas Gorbačiovas stebėjosi, kodėl Lietuva nenuverčia Landsbergio ir Prunskienės“, – pabrėžė A. Eidintas.
LRT.lt primena, kad eidama 84-us metus K. D. Prunskienė mirė ketvirtadienį. Šeštadienį vyko privatus artimųjų atsisveikinimas su velione, trečiadienį ir ketvirtadienį urną su palaikais lankė oficialūs asmenys, buvę bendražygiai ir ministrai, kurie susibūrė į pirmosios Vyriausybės ministrų klubą ir iki šiol palaikė artimą ryšį su kabineto vadove.
Anot į atsisveikinimą trečiadienį atėjusių politikų, K. D. Prunskienė bus prisimenama dėl profesionalaus vadovavimo Vyriausybei itin sudėtingu Nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpiu, susitikimų su Vakarų valstybių lyderiais, o neoficialiai sklandę įtarimai apie buvusį bendradarbiavimą su KGB nenustelbs jos vaidmens Lietuvos politinėje istorijoje.
Ekonomikos mokslų dėstytoja dirbusi K. D. Prunskienė į politiką atėjo su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu, prieš tai ji priklausė Lietuvos komunistų partijai.
1990–1992 metais ji išrinkta Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate, 1990–1991 metais tapo pirmąja Lietuvos premjere.
K. D. Prunskienė buvo viena iš Moterų partijos įkūrėjų, ši partija vėliau, pakeitusi pavadinimą, susijungė su Valstiečių partija. Jai būnant pirmininke, pavaduotoju tapo Ramūnas Karbauskis, o ši politinė jėga ilgainiui tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Premjero pareigas ėjusi K. D. Prunskienė taip pat buvo žemės ūkio ministrė, o 2004 metais siekė tapti ir pirmąja Lietuvos prezidente moterimi, pateko į antrąjį turą ir surinko 46,66 proc. balsų, nusileisdama Valdui Adamkui. Nesėkmingai rinkimuose politikė dalyvavo ir 2009 metais.
K. D. Prunskienė iš politikos pasitraukė 2012 metais, kai ją ištiko insultas, buvo atlikta galvos smegenų operacija. Net ir po reabilitacijos dėl sveikatos ji negalėjo grįžti į viešąjį gyvenimą, komentuoti įvykių, o politike rūpinosi jos šeima.
