Naujosios Vyriausybės programoje neliko sakinio, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia – nei verslui, nei gyventojams jų didinti neplanuojama. Ekonomistai sako, kad papildomų pinigų naujosios Vyriausybės pažadams reikės. Anot premjero, lėšų būtų galima rasti perskirsčius ateinančių metų biudžetą – kai kurioms sritims finansavimas galėtų būti mažinamas.
Patvirtinus naująjį Vyriausybės kabinetą ir programą įvyko pirmasis premjero susitikimas su pramonininkais.
Į jį verslas, kaip pats sako, ateina su ambicingu tikslu.
„Mūsų siekis – 2035 metais pavyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui. Tai nėra utopinė idėja, mes iki šiol labai sparčiai ją vejamės“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot pramonininkų, norint pasiekti šį tikslą, būtina daugiau investuoti į gamybą, o verslo neapkrauti papildomais mokesčiais. Tačiau daugiau pinigų šalies biudžete valdantiesiems reikės.
Vyriausybės programoje šeimoms numatytos naujos finansinės paskatos, turėsiančios skatinti gimstamumą. Pavyzdžiui, žadama pertvarkyti vaiko išmokų sistemą taip, kad gimus vaikui šeimos galėtų išlaikyti turimą pajamų lygį.
Pažadų yra ir daugiau – nemokamai maitinti pradinukus, etapais didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį. Taip pat kalbama apie pensijų didinimą ir skurdo mažinimą.
Anot opozicijos, vis dar neaišku, kaip valdantieji šiuos pažadus įgyvendins.
„Čia toks vilties triumfas proto atžvilgiu. Kai ateis biudžetas, galbūt mes pamatysime. Dalinti tuos pažadus – tai, aišku, socialinio popso nauja mada“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys Raimondas Kuodis.
Pramonininkai teigia išgirdę, kad socialinę politiką Vyriausybė vykdys ne verslo sąskaita, tačiau nuogąstavimų, kad gali būti kitaip, neslepia.
„Be abejo, kairioji Vyriausybė yra kairioji Vyriausybė, tos baimės yra. Mes išgirdome, kad visgi dėmesys turėtų būti skirtas pirmiausia uždirbti tuos pinigus ir toliau žiūrėti – jei mūsų BVP auga, vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – aiškina V. Janulevičius.
M. Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje, kitaip nei buvusios Ingos Ruginienės Vyriausybės projekte, neliko pažado, kad per šią kadenciją valdantieji naujų mokesčių neįves.
„Sakyti, kad tai jau iškalta kaip Šventajame Rašte, neišeina, bet jokių nei paslėptų intencijų, nei kažkokių planų tikrai nėra“, – tikina M. Sinkevičius.
Premjeras teigia, kad planų didinti mokesčius nėra nei verslui, nei gyventojams. Jo teigimu, pažadus šeimoms, ekonomikai augant, būtų galima įgyvendinti ir kitais būdais.
„Ieškosime vidinių rezervų, kaip atliepti tuos ambicingus socialinius tikslus. Tai reiškia, kad tam tikros sritys turės gyventi kukliau nei gyveno iki šiol, nes bus peržiūrėti prioritetai“, – teigia premjeras.
Kurioms sritims finansavimas galėtų būti mažinamas, kol kas nedetalizuojama.
Ekonomistė Eglė Stonkutė sako, kad siekiant tvaraus valstybės biudžeto naujų priemonių nereikėtų, nes jau dabar pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai Lietuva priartėjusi prie biudžeto deficito ribos.
„Visa tai jau yra skola. Turime galvoti, kaip tą skylę, kuri realiausiai pasimatys 2029 metais, kai baigs galioti išlyga dėl didesnio finansavimo gynybai, padengsime“, – pažymi E. Stonkutė.
Anot ekonomistės, biudžeto trūkumą gali tekti dengti ir verslo pelno mokesčiu.
„Pagrindiniai du mokesčiai, kurie generuoja didžiausią mokestinę vertę, yra PVM ir GPM. GPM socialdemokratai greičiausiai nenorės liesti, PVM taip pat. Todėl aš labai bijau, kad gali būti, kad trečią kartą bus grįžtama prie verslo“, – svarsto E. Stonkutė.
Anot jos, tai galėtų mažinti verslo konkurencingumą. Naujausiais pasauliniais duomenimis, Lietuva konkurencingumo reitinge jau nukrito trylika vietų.
Tačiau kol kas neaišku, kam teks nešti naujosios Vyriausybės pažadų finansinę naštą.
