Dalyje apskričių kelis kartus paskelbus oro pavojų, žmonės su negalia ne visada gavo būtiną informaciją. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) žada, kad artimiausiu metu informacija gyventojams bus teikiama teksto bei garso formatais ir gestų kalba.
Diskusija dėl institucijų pasirengimo užtikrinti asmenų su negalia saugumą ekstremalių situacijų metu praėjusią savaitę vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK).
Posėdyje dalyvavęs PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas aiškino, kad per susitikimą su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atstovais sutarta, kad pavojaus metu per televiziją gyventojams transliuojamos rekomendacijos bei įspėjamieji pranešimai bus siunčiami įvairiais žmonėms su negalia pritaikytais formatais.
„Su LRT buvome susitikę ir sutarėme, kad parengsime tų „geltona“, „raudona“, „balta“ pranešimų tekstų įgarsinimą“, – kalbėjo jis.
„Įgarsinimą jau mes padarėme, ir dabar LRT dar gestų kalba tai padarys. Tai gavus pranešimą, įsijungus televiziją bus iš karto stabdoma transliacija ir bus pagal oro pavojaus pranešimą – tekstinė dalis, gestų kalba ir įgarsinimas“, – pabrėžė E. Tamašauskas.
Žmonėms su negalia pritaikyta apie 9 proc. priedangų
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Indrė Širvinskaitė kalbėjo, kad gegužės 20-ąją dalyje šalies teritorijos paskelbus oro pavojų, kai kurie negalią turintys asmenys negalėjo sužinoti, kur pasislėpti ir kur ieškoti pagalbos.
„Pirma tokia galbūt pamoka buvo, kad pastebėtas prieinamos informacijos trūkumas, ypač kurtiesiems ir neprigirdintiesiems asmenims. Kadangi tai buvo tokia pirma situacija, kai iš tikrųjų reikėjo ieškoti, kur pasislėpti, nebuvo pasiruošta teikti informaciją gestų kalba, nebuvo informacijos su subtitrais“, – nurodė ji.
Be to, pasak I. Širvinskaitės, ekstremali situacija šalyje atskleidė, kad nėra aiškių gairių, kaip tokiomis aplinkybėmis turėtų elgtis ne tik patys žmonės su negalia, bet ir juos prižiūrintys slaugos darbuotojai.
„Šitos informacijos taip pat labai reikėtų visais kanalais, ką daryti žmogui, kuris negali pasislėpti, ką daryti, tarkime, kai su juo yra individualios priežiūros darbuotojas – kokios yra jų atsakomybės“, – pabrėžė LNF prezidentė.
Jos teigimu, didžioji dalis priedangų nėra tinkamai pritaikytos pagal žmonių su negalia poreikius. Taip pat, kaip pažymėjo I. Širvinskaitė, savivaldybių skelbiamuose priedangų žemėlapiuose ne visada pažymima, kurios jų yra pritaikytos neįgaliesiems, o kurios – ne.
„Mes žinome, kad tik galbūt apie 9 proc. priedangų yra apskritai prieinamos žmonėms su negalia. Vis dėlto net ir tomis priedangomis, kurios yra prieinamos, ne visada galima pasinaudoti arba jos yra toli“, – sakė LNF atstovė.
„Kai kuriose savivaldybėse yra skelbiama informacija apie priedangas – yra atskiri sąrašai. Tačiau ne visur yra pažymima, kurios priedangos yra prieinamos, ne visur yra patikslinama, kaip žmogui su negalia reikėtų elgtis, jeigu reikia papildomos pagalbos“, – akcentavo I. Širvinskaitė.
Savo ruožtu E. Tamašauskas patikino, jog šiuo metu Lietuvoje yra parengta duomenų bazė, kurioje yra prieinama visa reikiama informacija apie savivaldybėse registruotus neįgaliuosius, jų slaugytojus bei reikiamą pagalbą ekstremalių situacijų metu.
„Tuo klausimu buvo sparčiai padirbėta ir savivaldybės irgi turi prieigą prie tos „smėliadėžės“ – vykdant gyventojų evakuaciją, bus galima ja naudotis ir suteikti pagalbą“, – Seimo SRDK posėdyje kalbėjo jis.
„Su savivaldybėmis aptardami gyventojų evakuacijos planą kalbamės, kad jie turėdami duomenis, turėtų nusistatyti kryptis, maršrutus, paėmimą iš namų (...). Praktiškai su kiekviena savivaldybe buvo susitikta ir apkalbėti šitie niuansai“, – akcentavo PAGD atstovas.
LNF atstovė pabrėžė, kad pagrindinė šalies seniūnijų ir savivaldybių atsakomybė – prevenciškai identifikuoti gyventojus, kuriems ekstremalių situacijų metu pagalbos reikia labiausiai, bei numatyti algoritmą, kaip šią pagalbą suteikti laiku.
„Išsiaiškinti, kur yra tie žmonės, kuriems daugiausiai reikės pagalbos – kurie neturi artimųjų rato, kurių gal nepasiekia informacija – iš anksto galbūt juos aplankyti, sudaryti algoritmus, suplanuoti, kam transporto reikės labiausiai, sudaryti kažkokias prioritetines grupes ir tam pasiruošti“, – nurodė I. Širvinskaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog 2006 m. Niujorke ratifikuota Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja valstybę imtis visų būtinų priemonių žmonių su negalia apsaugos užtikrinimui pavojingose situacijose – įskaitant ginkluotuosius konfliktus, ekstremaliąsias situacijas bei stichines nelaimes.
Pirmasis oro pavojus atkurtos Lietuvos istorijoje
ELTA primena, kad pastaraisiais mėnesiais dalyje šalies teritorijų kelissyk buvo paskelbtas oro pavojus. Pastarąjį kartą birželio 13 dieną Lietuvos kariuomenė pranešė apie tikėtiną oro pavojų Vilniaus apskrityje. Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragino gyventojus išlikti ramiais, įspėjo apie statusą „Geltona“. Tiesa, vėliau pranešta, kad oro atakos įspėjimas atšauktas.
Kiek anksčiau – gegužės 21-ąją – oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.
