Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį.
Kita vertus, valstybės vadovui pavyko išlaikyti aiškų naratyvą, aktualizuoti saugumo situaciją, tačiau trūko konkretumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo.
„Teigiamas dalykas yra tai, kad atsirado daugiau aiškumo, – yra viena labai stipri tema, einanti per visą pranešimą: išorės bei vidaus grėsmės ir mūsų atsakas į jas. Per šias temas yra vystomas visas pranešimas. Čia yra pagirtinas ir teigiamas dalykas“, – BNS antradienį sakė šalies vadovo kalbą analizavusi N. Bliūdžiūtė.
„Pradžioje prezidentas atkreipė dėmesį į neseniai vykusį dronų incidentą, taip aktualizuodamas visą saugumo situaciją, (...) kas su mumis šiuo metu vyksta, visą netikrumą, nenuspėjamumą, tada įvardija problemą, kad toks yra pasaulis grėsmingesnis, kuriame autokratai labiau kelia galvas, bet kartu ir viduje turime daug problemų, ir tada parodo, kuriuos veiksmus kaip šaliai reikia įgyvendinti“, – kalbėjo ji.
Tačiau ekspertė pasigedo konkretumo ir G. Nausėdos asmeninės atsakomybės prisiėmimo. Anot jos, daug kalbama apie problemas, bet ne visada įvardijamas jo paties vaidmuo ir atsakomybė, net ir žinant, kad visuomenė to tikisi.
„Ir Vyriausybės formavimo procese, ir reakcijos į „Nemuno aušros“ lyderio veiksmus, kultūros protestą, ten, kur visi reikalavo ir tikėjosi prezidento atsakomybės, jis jos tuo metu neprisiimdavo, ir pranešime lygiai taip pat vengia tai įvardyti“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
„Nors vienoje vietoje bandė pasakyti, kad jaučiasi už tai atsakingas, bet iš karto labai greitai (...) panaudojo tradicinę neatsiprašymo struktūrą, kur „bet kultūra dėl to tikrai laimėjo“. Jam tiesiog reikėtų paprasčiau įvardyti, kad taip suklydau arba nesuklydau, jeigu nemano, kad suklydo“, – pastebėjo ji.
Ekspertė konkretumo pasigedo ir šalies vadovui kalbant apie jo abejones, ar visi Seimo nariai supranta saugumo situacijos rimtumą.
„Manau, gyvename tokiais laikais, kai lyderiai turi įvardyti, kas yra tie žmonės. Jeigu jis įvardytų tuos Seimo narius, kuriuos turi omeny, tai taip pat suteiktų daugiau lyderiškumo jo kalbai“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Anot jos, nors pranešimas kuria stiprų prezidento įvaizdį, jame atsiskleidžia ir asmeninės G. Nausėdos nuoskaudos.
„Bendrai šis metinis pranešimas kuria gana stiprų įvaizdį, tiktai yra jo detalės, kur išlenda prezidento specifika – jo užgaulumas, jo įžeidumas, ir tai irgi randa vietos politiniame tekste, kur jų neturėtų ten galbūt būti“, – teigė ekspertė.
„Jis labiau asmeniškai ir gyviau šneka tais momentais, kurie jam buvo asmeniškai skaudžios politinės patirtys, kaip jam buvo, pavyzdžiui, parodytas vidurinis pirštas kultūros protesto metu. (...) Jis pasirenka įtraukti asmeninius įvykius į metinį pranešimą. (...) Tai nėra stiprios lyderystės požymis“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, šalies vadovo kalboje, kaip įprastai, yra daug įtaigos priemonių, metaforų, trejybių: „mindžikuosime“, „popierinis tigras“, „ledkalnio viršūnė“. Ekspertės teigimu, tai – prezidento ypatybė.
Lyginant su praėjusiais metiniais pranešimais, šis, anot N. Bliūdžiūtės, buvo kur kas sėkmingesnis.
„Anksčiau daugiau buvo išsitaškę pranešimai, daug daugiau buvo minimos temos, nesugebant jų sujungti į vieną pasakojimą. Šiame tai padaryta aiškiau ir tiksliau, tai yra sėkmingiau, nes paprastai metiniai pranešimai yra tokie kaip kalėdinės eglutės – viską bandoma sukabinti“, – tikino ji.
Pasak kalbos ekspertės, klausant pranešimo, susidaro gana geras įspūdis, tačiau „po kurio laiko kaip ir visų sąmonė pradeda ieškoti, ko nebuvo“.
„Pasiges žmonės to, ko ir metų eigoje, kur prezidento nematėme, – tai būtent jo stipresnio žodžio, kai vyksta realūs įvykiai ir veiksmai politiniame pasaulyje, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė. – Tikėtumėmės, kad per metinį pranešimą prezidentas tai lyg ir ištaisys, bet jis nepasirinko to daryti. Manau, kad labiau pamatys, ko nebuvo, nes tai, kas buvo, buvo pakankamai gerai.“
Kaip rašė BNS, G. Nausėda antradienį Seime perskaitė septintąjį metinį pranešimą.
Pranešime šalies vadovas pabrėžė vidaus ir išorės grėsmes, gynybos ir šeimos politikos stiprinimo svarbą, pateikė valstybę sudrebinusių skandalų vertinimus, išsakė lūkesčius būsimai valdančiajai koalicijai.
Konstitucija numato, kad prezidentas Seime skaito metinius pranešimus apie Lietuvos padėtį, šalies vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
