Potencialūs koalicijos partneriai baigė rengti koalicinę sutartį. LRT.lt apžvelgia svarbiausius punktus, ką įsipareigoja potencialūs koalicijos partneriai ir kaip bus pasidalinti svarbiausi valstybės postai.
Koalicijos programą parengė Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujami socialdemokratai, Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Visų pirma, visi potencialūs partneriai įsipareigoja įgyvendinti Seimo patvirtintą 21-osios Vyriausybės programą, užtikrinant Lietuvos saugumo poreikius, tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, įgyvendinant kompleksines šeimos stiprinimo priemones siekiant spręsti sparčiai prastėjančią šalies demografinę situaciją.
Pasak būsimųjų koalicijos partnerių, jie įsipareigoja vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Tarp prioritetų išskiriamos kokybiškos viešosios paslaugos, orus darbas, saugi senatvė, stiprios šeimos ir gyvybingi regionai.
Kaip partneriai dalinsis postus?
Koalicijos sutartyje susitariama, kad ministro pirmininko ir Seimo pirmininko postai lieka socialdemokratams. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gauna pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo postą, tris Seimo vicepirmininkų postus gauna socialdemokratai, vieną – „valstiečiai“.
Devynis ministrus siūlo socialdemokratų frakcija, tris ministrus – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija, du ministrus – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Kokie koalicijos prioritetai?
Būsimoji koalicija įsipareigoja užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, skiriant ne mažesnį nei 5 proc. gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo reikmėms.
Tarp prioritetų gynybos srityje – įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač prieš bepiločius orlaivius, sistemą, išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas. Sutartyje taip pat kalbama apie Vokietijos brigados priėmimą ir aprūpinimą, taip pat – siekį, kad iki 2030 metų Lietuvos nacionalinė divizija pasiektų pilną operacinį pajėgumą ir gebėtų veikti integruotai su sąjungininkų pajėgomis pagal NATO standartus ir gynybinius planus.
Potencialūs koalicijos partneriai taip pat įsipareigoja stiprinti kibernetinį saugumą ir parengti valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą. Tarp įsipareigojimų – didinti konkurencingumą, orientuotis į pažangiosios gamybos, inovacijų stiprinimą.
Būsimieji koalicijos partneriai taip pat įsipareigoja gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje, žada peržiūrėti vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkyti taip, kad, gimus vaikui, šeimos neprarastų prieš tai turėtų pajamų.
Koalicijos sutarties tekste žadama didinti paramą šeimoms, plėsti vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinti neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose.
Koalicijos sutarties tekste rašoma, kad koalicija spartins pensijų indeksavimą, sureguliuos nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, mažins mokytojų trūkumą, kels jiems atlyginimus.
Sveikatos srityje planuojama didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, užtikrinti deramą sveikatos priežiūros tinklą regionuose, didinti slaugytojų ir jų padėjėjų darbo užmokestį, mažinti eiles gydymo įstaigose.
Be to, koalicinėje sutartyje dėmesio skiriama susisiekimui, energetikai, viešajam valdymui, regionų stiprinimui, žemės ūkiui, aplinkosaugai, kultūrai ir užsienio politikai.
Numatoma gerinti kelių, tiltų ir viešojo transporto infrastruktūrą, plėsti geležinkelių ir autobusų maršrutus, skatinti išmaniųjų technologijų diegimą bei užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą regionuose ir žmonėms su negalia.
Energetikos srityje siekiama, kad iki 2028 metų Lietuva pasigamintų daugiau elektros energijos nei suvartoja, plečiant atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimo pajėgumus ir tinklus, kartu užtikrinant skaidresnę bei stabilesnę kainodarą vartotojams ir verslui.
Sutartyje taip pat numatoma stiprinti teisėsaugą, kovoti su korupcija ir šešėline ekonomika, mažinti biurokratinę naštą viešajame sektoriuje bei plėsti skaitmenines valstybės paslaugas.
Žemės ūkyje siekiama mažinti administracinius reikalavimus ūkininkams, skatinti vietinės produkcijos perdirbimą ir stiprinti smulkių bei vidutinių ūkių konkurencingumą.
Aplinkosaugos srityje akcentuojama tvari miškininkystė, biologinės įvairovės apsauga, atliekų tvarkymo modernizavimas ir spartesnė pastatų renovacija.
Kultūros politikoje pabrėžiama kultūros, istorinės atminties ir pilietiškumo svarba visuomenės atsparumui, kartu stiprinant kultūros darbuotojų socialines garantijas ir regionų kultūrinį gyvenimą.
Užsienio politikoje deklaruojama tvirta parama Ukrainai, NATO ir transatlantinei partnerystei, aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungoje bei pragmatiškas santykių su Kinija normalizavimas, neatsisakant Lietuvos saugumo ir suvereniteto interesų.
„Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse“, – teigiama susitarime.
Būsimieji koalicijos partneriai įsipareigoja su esminiais Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektais supažindinti iki oficialaus jų svarstymo.
Sutartyje taip pat nurodoma, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje pareiškia, kad sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos.
Numatoma išlyga
Koalicijos sutartyje pažymima, kad nustatyti įsipareigojimai yra privalomi visiems koalicinės daugumos frakcijų nariams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams.
Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi teisę jų neremti dėl sąžinės, įsitikinimų ar esminio politinio nesutarimo, tačiau jis negali aktyviai trukdyti jų priimti, privalo apie tai iš anksto informuoti savo frakcijos seniūną ir, jei klausimas gali turėti esminę įtaką koalicijos stabilumui, koalicinę tarybą.
Sutartyje taip pat numatoma tvarka, kaip elgtis, kai išsiskiria koalicijos partnerių nuomonės. Numatoma, kad atskirais pasaulėžiūriniais, šeimos politikos, bioetikos ir žmogaus teisių klausimais frakcijų narių pozicijos gali skirtis. Tokiais atvejais koalicinė taryba iš anksto nustatys, ar klausimas laikomas koaliciniu įsipareigojimu, ar sąžinės balsavimo klausimu.
