Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad oro erdvės apsaugai kuriamų technologijų bandomosios partijos bus įsigytos vėliausiai kitų metų pradžioje – maždaug po 10 mėnesių, tačiau tai gali įvykti ir anksčiau.
„Dabar dviem etapais tolesnis (technologijos – BNS) vystymas vyks – 3 mln. eurų antro etapo pakvietimas. Ikiprekybinis (pirkimas – BNS) veikia su trimis atrinktais dalyviais – per keturis mėnesius (dalyviai – BNS) sukurs technologinius prototipus. Antrajame etape, kurio trukmė numatyta šeši mėnesiai, bus vykdomas galutinis bandomosios partijos vystymas. Tai grubiai dar 10 mėnesių – čia maksimalūs terminai“, – interviu BNS sakė E. Grikšas.
„Mūsų ministerijos užduotis buvo ir yra padėti ekosistemai sukurti veikiantį prototipą (...). Toliau produktus įsigyja ar Valstybinės sienos apsaugos tarnyba su Vidaus reikalų ministerija, ar Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė besitikintis, kad technologijos bus įsigyjamos greičiau nei po 10 mėnesių: „Tikimės ambicingiau.“
E. Grikšas kovo viduryje teigė, kad oro erdvei saugoti kuriamos technologijos bus tinkamos naudoti anksčiausiai po mėnesio, o dar pernai gruodį teigė manantis, kad vasarį jau bus parengta veikianti technologija.
Paklaustas, kodėl procesas vėluoja, jis teigė, kad kuriamas sprendinys yra labai sudėtingas, bei pabrėžė, kad Pietų Korėja, patyrusi panašią problemą, iki šiol jo nesukūrė.
„Bandymai buvo atlikti ir tų pirmųjų trijų konsorciumų atrinktų, tai dar yra kur pasitobulinti. Pabrėšiu, kad technologinis sprendinys yra labai sudėtingas. Prieš skelbiant pirmąjį kvietimą kalbėjome su komanda ir su Pietų Korėjos kolegomis, kurie turėjo tą pačią situaciją su Šiaurės Korėja, kai jie siuntė balionus. Jie technologiškai neišsprendė“, – aiškino E. Grikšas.
„Su pažangiausiomis Izraelio įmonėmis kalbėjomės. Vokietijoje, kai lankiausi, susitikau su aerokosmoso įmonių vienais lyderių Europoje, kalbėjau su JAV įmonėmis – tai nėra on-the-shelf (paruoštas naudojimui – BNS) produktas. Netgi didžiausi sistemų integratoriai, kurie turi milijardinius kontraktus, irgi pabrėžė, kad galėtų sukurti kažkokį sprendimą iki 2027 metų“, – BNS kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad pirminis kvietimas įmonėms kurti technologinį sprendimą buvo parengtas ypač greitai. Be to, E. Grikšas teigė suprantantis siekį kuo greičiau jį turėti, tačiau ne mažiau svarbu yra jo pritaikomumas ir pardavimo galimybės.
„Žinoma, visą laiką norisi trumpesnių terminų, kiek įmanoma greitesnių sprendimų, bet svarbu, kad tai būtų sprendimas, kuris pritaikomas tiek prieš balionus, tiek prieš dronus ir apskritai, kad tai būtų pirmas žingsnis pažangiausios oro gynybos sistemos sukūrimui Lietuvoje, kuri galėtų būti ir konkurencinga, ir galbūt komercializuojama vėliau“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras.
Kaip rašė BNS, balandį bus skelbiamas antrasis kvietimas verslui sukurti oro erdvės grėsmėms neutralizuoti skirtus sprendimus – ministerija tam skiria dar 3 mln. eurų.
E. Grikšas anksčiau teigė, jog antruoju etapu siekiama išsirinkti įmonę, kuri galėtų gaminti įrangą, kuri aptiktų ir numuštų į Lietuvos oro erdvę įskrendančius dronus ir oro balionus.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau teigė, kad naujas technologijas turėtų turėti kiekvienas pareigūnų ekipažas, saugantis kritinę infrastruktūrą, valstybės sieną.
Kaip rašė BNS, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pernai spalį paskelbus 1 mln. eurų kvietimą verslui siūlyti idėjas, kaip apginti Lietuvos oro erdvę nuo kontrabandinių balionų, finansavimą gavo bendrovės „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
