Seimo Kultūros komitetas siūlo trumpinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narių kadenciją, privalomai rengti jų atranką.
Komitetas trečiadienį toliau svarstė LRT įstatymo pakeitimus, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną. Spėta apsvarstyti per 20 siūlymų iš beveik šimto. Pirmadienį per neeilinį posėdį išnagrinėtos Seimo Teisės departamento pastabos ir apie dešimt parlamentarų siūlymų.
Darbą komiteto nariai planuoja tęsti penktadienį.
Trečiadienį pritarta liberalo Simono Kairio siūlymui, kad LRT tarybos narių kadencija turėtų trukti ne šešerius metus, kaip nustatyta dabar, bet ketverius.
Anot parlamentaro, tokios ilgos – šešerių metų – trukmės kadencijos neturi niekas kitas.
Keturių valdančiųjų balsais komitetas atsisakė mažinti tarybos narių skaičių iki 11. Pritarta darbo grupės variantui, jog LRT taryboje dirbtų 15 narių vietoj dabartinių 12.
Pasak konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, tokio dydžio taryba sunkiai galės racionaliai veikti dėl psichologinių ir vadybinių priežasčių.
„Tai vadinama atsakomybės difuzija: sprendimo svoris pasiskirsto tarp daugelio žmonių, todėl dingsta asmeninis įsipareigojimas ir tampa lengviau priimti rizikingus arba, priešingai, pernelyg pasyvius sprendimus“, – teigė jis.
Komiteto dauguma atmetė ir siūlymus sumažinti prezidento bei Seimo deleguojamų LRT tarybos narių skaičių.
Dabar prezidentas ir Seimas į transliuotojo tarybą deleguoja po keturis narius iš 12. Keli parlamentarai siūlė perpus sumažinti jų deleguojamų tarybos narių skaičių.
„Būtų mano valia, tai LRT tarybos sudėtyje nebūtų nė vieno nei prezidento, nei Seimo deleguoto atstovo. Bet suprantu, kad praktiškai tai neįmanoma, nei prezidentas, nei Seimas to neatsisakytų“, – sakė S. Kairys.
Tačiau Kultūros komitetas mano, kad savo narį į LRT tarybą turėtų deleguoti Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija. Ji pakeistų darbo grupės projekte numatytą Trišalę tarybą.
Taip pat nutarta, kad privalomai turėtų vykti LRT tarybos narių atrankos. Šiuo metu tarybos nariai tiesiog pateikiami Seimui tvirtinti.
Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.
