Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta nacionalinio saugumo strategija neatskleidžia lietuviškos gynybos minties.
Todėl konservatoriai trečiadienį pristatė savo parengtą alternatyvią saugumo strategiją, kurioje iškėlė penkis strateginius tikslus – tokius kaip Lietuvos gynybos bei visuotinės gynybos veiksmingumas, kolektyvinė gynyba ir sąjungininkų parama, valstybės ir visuomenės atsparumo stiprinimas, veiksmingas krizių valdymas bei ilgalaikių nacionalinio saugumo pagrindų sutvirtinimas.
„KAM parengta nacionalinio saugumo strategija – tradicinis dokumentas, parengiamas kas ketverius metus. Tačiau pasirengimo procesas ir turinys mūsų akimis yra pernelyg biurokratinis. (...) Trūkumas pagrindinis yra tai, kad ten neatskleidžiama nacionalinė lietuviška gynybos mintis, gynybos mokykla“, – alternatyvios saugumo strategijos pristatyme Seime sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, svarbiausia šiuo metu ne tik didinti finansavimą gynybai, tačiau ir atsakyti į klausimą, kaip valstybė dieną X organizuos savo gynybą.
„Valstybė turi būti pasirengusi gintis nuo pirmosios agresijos minutės. (...) Lietuva savo gynybos pajėgumais turi tapti tokiu dygliuotu ežiu, kuris net ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus ir sunkiai įveikiamas“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Plačiau strateginius tikslus pristatęs konservatorius Dainius Kreivys tikino, kad tikslai sudaro nuoseklią nacionalinio saugumo logiką.
Pirmasis konservatorių išskiriamas tikslas – patikima ir veiksminga Lietuvos gynyba, kurios pagrindas būtų visuotinė gynyba.
„Tai reiškia, kad valstybės saugumas turi būti grindžiamas vientisa gynybos sistema, kuri sujungia kariuomenę,
valstybės institucijas, privatų ir nevyriausybinį sektorių bei visus pasirengusius piliečius“, – kalbėjo D. Kreivys ir akcentavo, kad taip būtų užtikrinamas realus priešo atgrasymas.
Antruoju strateginiu tikslu opozicionieriai įvardija patikimos kolektyvinės gynybos ir sąjungininkų paramos svarbą.
„Lietuvos saugumas yra neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos, todėl būtina stiprinti nuolatinį sąjungininkų įsitraukimą, jų karinio buvimo tęstinumą, bendrą planavimą ir praktinę integraciją į valstybės gynybos sistemą“, – teigė konservatorius.
Be kita ko, išskiriama ir valstybės bei visuomenės atsparumo stiprinimo svarba, nes, anot D. Kreivio, saugumas priklauso ne vien nuo karinių pajėgumų, bet ir nuo gebėjimo atlaikyti spaudimą informacinėje, kibernetinėje, infrastruktūros, sveikatos, ekonomikos ir energetikos srityse.
„Šio tikslo esmė yra padaryti Lietuvą valstybe, kurią būtų sunku destabilizuoti ir palaužti“, – tvirtino jis.
Ketvirtuoju strateginiu tikslu konservatoriai įvardija valstybės valdymo tęstinumą ir veiksmingą krizių valdymą.
„Krizės ar karo metu valstybė turi išlaikyti sprendimų priėmimą, veiksmų koordinavimą ir gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą. Todėl būtina tokia valdymo sistema, kuri net ir didžiausio spaudimo sąlygomis veiktų kaip vieninga visuma“, – aiškino D. Kreivys.
Penktuoju strateginiu tikslu išskiriamas ilgalaikių nacionalinio saugumo pagrindų sutvirtinimas, nes, pasak konservatoriaus, tvarus saugumas remiasi ne tik gynybos pajėgumais, bet ir demografiniu gyvybingumu, ekonomine galia, pilietine valia ginti valstybę.
„Šio tikslo esmė yra stiprinti pačius nacionalinio saugumo pamatus ilgam laikotarpiui“, – nurodė politikas.
Atgrasymą akcentuojantys konservatoriai saugumo strategijoje taip pat pabrėžia, kad jis būtų užtikrinamas tęsiant komendantūrų veiklą, integruojant Šaulių sąjungos narius į gynybos planus, pagreitinant perėjimą prie visuotinio šaukimo, mokantis iš Ukrainos instruktorių, vystant Nacionalinę gynybos liniją, Dronų sieną.
„Mes akivaizdžiai matome, kad reikia bent prie jautrių vietų, prie jautrių arterijų, per kurias gali eiti priešininkas, statyti ir, pavyzdžiui, nuolatinius įtvirtinimus kaip atramos punktus“, – pristatyme sakė L. Kasčiūnas.
„Galiausiai, matyt, jau reikia pradėti kalbėti apie perėjimą prie visuotinio šaukimo“, – kalbėjo jis.
BNS skelbė, kad kovą Seimas ėmėsi svarstyti atnaujintą šeštąją Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui valstybės gynybai karinės agresijos atveju.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Ji atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
