Apie pusšimtis aktyvistų penktadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės protestavo prieš Neries upės vagos tvarkymo darbus.
Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Keiskime požiūrį, o ne upę“, „Upė ne griovys, stop gilinimui“, „Vilniui reikia daugiau neliečiamos gamtos“ ir kt.
Jie skandavo „Šalin rankas nuo upės“ ir „Baikite naikinti gamtą“.
Nors savivaldybė teigia, kad planuoja atlikti Neries vagos tvarkymo darbus nuo Vingio parko iki Valakampių, protestuotojai mano, kad upė bus gilinama.
Aktyvistai reikalavo atsisakyti idėjų, kurios, anot jų, gali keisti natūralią upės būklę, ir pradėti dialogą su nepriklausomais aplinkosaugos ekspertais bei visuomene dėl upės vaidmens mieste.
Protestuotojų teigimu, upės dugno kasimas gali pažeisti natūralias buveines, sunaikinti žuvų nerštavietes bei sutrikdyti visos ekosistemos pusiausvyrą.
Akciją organizavo klimato judėjimas „Fridays for Future“ ir Lietuvos žaliųjų partija.
Proteste dalyvavusi klimato aktyvistė 25-erių Viltė Zaveckaitė BNS teigė nuogąstaujanti dėl savivaldybės planų tvarkyti upę.
„Pastaruoju metu pasaulyje gamtinė aplinka yra vis labiau niokojama, klimato kaitos grėsmė vis labiau kyla, todėl poreikis susirūpinti gamta ir jos likimu irgi atitinkamai vis aukštėja“, – kalbėjo ji.
32-ejų protestuotojas Marius Kučinskas akcentavo nepritariantis laivybai Neryje.
„Nepritariu laivybai Neryje. Pirmas aspektas yra pinigų švaistymas. Tai nereikalingos išlaidos, (o dėl to) brangsta viešojo transporto bilietai“, – BNS teigė vyras.
Jam antrino ir į protestą atvykusi 54-erių mokslininkė Giedrė Godienė.
„Nelabai suprantama, kodėl dėl trijų mėnesių laivybos reikia sugadinti „Natura 2000“ buveines“, – žurnalistams sakė ji.
„Daug Europos valstybių dabar kaip tik renatūralizuoja savo upes, suvokę, kokią klaidą jie darė, darydami iš savo upių kanalus“, – kalbėjo viena protesto organizatorių Gabija Gorobecaitė-Jocienė.
Protestą organizavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė žurnalistams sakė, kad savivaldybė manipuliuoja upės tvarkymo ir gilinimo sąvokomis.
„Viešoje erdvėje jie sako, kad tvarkys upę, tačiau kai žiūrime dokumentaciją, kuri yra priduota Aplinkos apsaugos agentūrai, šitie darbai, kurie dėliojami, priskirtini upės vagos gilinimui tam, kad ji būtų tinkamesnė, saugesnė laivybai“, – teigė ji.
„Labai daug kartų pilietinė visuomenė yra atsidūrusi padėtyje, kai jau yra nukirstas medis, kai jau yra atliktas koks nors gamtos prievartavimo aktas ir tik tada sprendžiama, kas kaltas, kokia kompensacija laukia ir panašiai“, – sakė politikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas savo ruožtu teigė, kad ištisinis vagos gilinimas neplanuojamas.
„Savivaldybė nežada valyti ištisinės vagos ar kaip nors jos gilinti. Išrinkome 12 vietų, kurias reikėtų pravalyti. Tam darome poveikio aplinkai vertinimą, kuris ir pasakys, ar gamtai yra rizikų ir ar bus padaryta žala. (...) Anksčiau kasmet buvo vykdomas upės valymas be jokio poveikio aplinkai vertinimo“, – žurnalistams sakė jis.
A. Bužinsko teigimu, tvarkyti vagą būtina siekiant užtikrinti saugią laivybą, nes dėl ledonešių ir natūralios upės tėkmės vandens kelias užsineša ir gali tapti nepraplaukiamas bei nesaugus.
Iš viso numatyta sutvarkyti 12 užsinešusių vietų, kad būtų užtikrintas laivams reikalingas gylis, kad jie galėtų priplaukti iki kranto bei išlaipinti keleivius.
„Nieko negiliname, mes valome. Dugnas yra 75 centimetrų gylio. Toks jis turi ir būti, jeigu norime turėti oficialų vandens kelią. Tai mes nieko negilinsime. 12 vietų tiesiog prasivalysime ten, kur yra užneštas smėlis“, – nurodė jis.
„Sėdės mokslininkai, sėdės ekspertai, jie apžiūrės, ar nėra žalos gamtai, žuvytėms, paukščiukams, ir jie mums pasakys, galime mes tai valyti ar ne“, – pabrėžė jis.
Praėjusį sezoną Nerimi sostinėje nuo Verslo trikampio iki Karaliaus Mindaugo tilto pradėjo plaukioti keleiviniai laivai „Lašiša“ ir „Rytas“. Iš viso jų turėtų būti keturi.
Benkunskas žada, kad jokių katastrofų nebus
Žaliesiems reiškiant nuogąstavimus dėl planuojamų Neries vagos tvarkymo darbų įtakos upės ekosistemai ir penktadienį rengiant protestą, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikina, kad jokių katastrofų nebus. Protestuojančiuosius ramina ir sostinės savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas.
„Aš galiu nuraminti, kad jokių katastrofų čia tikrai nebus – aš pats neleisiu joms atsitikti. Net arti prie to nebus prieita. Tam tikri krantinės tvarkymo darbai vyksta nuolatos (...). Visa kietoji krantinė yra sutvarkyta – tie darbai bus tęsiami toliau“, – Eltai teigė sostinės meras.
Kreipėsi į institucijas
Vilniaus miesto savivaldybės projektas numato šalinti sąnašas ir gilinti upės dugną keliuose Neries ruožuose nuo Vingio parko iki Valakampių. Aiškinama, kad šiais darbais siekiama Neryje plėtoti vandens transportą, kurti naujus traukos taškus verslui ir turizmui bei aktyviau atverti pakrantes miestiečiams.
Į tokius planus kovo mėnesį sureagavo žalieji – kreipėsi į institucijas reikšdami susirūpinimą, kad upės dugno gilinimas ir sąnašų šalinimas upėje gali paveikti natūralias buveines, įskaitant žuvų nerštavietes.
„Pastaraisiais metais mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos Neries ruože Vilniuje yra nustatę nemažai lašišinių žuvų nerštaviečių, kurių dalis nėra oficialiai inventorizuotos. Upės dugno kasimas gali sunaikinti žvyringą substratą, kuriame neršia žuvys, taip pat pažeisti bestuburių bendrijas, kurios yra visos upės maisto grandinės pagrindas“, – tuomet išplatintame pranešime pabrėžė Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas Laurynas Okockis.
Be to, kreipimesi akcentuota, kad planuojama veikla vyktų „Natura 2000“ saugomoje teritorijoje. Dėl to, anot žaliųjų, būtinas jos poveikio vertinimas bei išsamūs moksliniai tyrimai, skirti nustatyti galimą kumuliacinį projektų poveikį Neries žuvų populiacijoms ir bestuburių bendrijoms.
V. Benkunskas tvirtino, kad poveikio vertinimas šioje upės dalyje yra vykdomas. Darbai, jo teigimu, vertinami klaidingai.
„Tam yra daromas poveikio vertinimas, kur bus pasakyta, ar tas gilinimas taškiniu būdu, konkrečioje vietoje – jeigu ten yra kažkoks betono luitas nuo sovietmečio įmestas – ar jį galime ištraukti iš vandens, ar ne“, – aiškino jis.
„Tas vagos gilinimas yra klaidingai interpretuojamas. Yra numatytas valymas tam tikrų vietų, kur trukdo laivybai (...). Tai, kaip įsivaizduojame išilginį Neries arba upės vagos ilginimo procedūrą – kas čia, Lietuvoje, yra nuskambėję – tai nieko panašaus Vilniuje nei planuojama, nei to reikia“, – akcentavo sostinės meras.
Tikina, kad ištisinis vagos gilinimas neplanuojamas
Į kylančias įtampas sureagavo ir A. Bužinskas. Jo teigimu, planų gilinti upę per visą jos ilgį nėra.
„Ką iš tiesų darysime? Iš viso yra numatyta sutvarkyti 12 užsinešusių vietų, kad būtų užtikrintas praplaukimui reikalingas gylis, kad laivai galėtų priplaukti iki kranto ir išlaipinti keleivius. Jokiu būdu neplanuojame ištisinio vagos gilinimo“, – „Facebook“ paskyroje rašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Jis akcentavo, jog darbai bus vykdomi tik gavus mokslinių tyrimų išvadas dėl galimo poveikio aplinkai.
„Visos šios įtampos kyla, nes yra manoma, kad vienus ar kitus Neries tvarkymo darbus bandoma padaryti beatodairiškai, prastumiant buldozeriu. Atvirkščiai, mes metams laiko prasiilginame visus terminus tam, kad įsivertintume, kaip tai paveiks gamtą. Na, o jei yra nepasitikima nešališkų ekspertų ir mokslininkų vertinimu, čia jau išeiname iš savivaldybės kompetencijų lauko“, – sakė A. Bužinskas.
Ragina atsisakyti darbų
Kaip skelbta, reaguodami į Vilniaus miesto savivaldybės planus gilinti Neries upės vagą ir šalinti sąnašas, klimato judėjimo „Fridays for Future“ aktyvistai kartu su Lietuvos žaliųjų partija penktadienį Europos aikštėje rengs protesto akciją.
Akcijos iniciatoriai teigė reikalausiantys, kad sostinės valdžia atsisakytų planuojamų darbų, galinčių turėti reikšmingą poveikį upės ekosistemai, ir pradėtų dialogą su nepriklausomais aplinkosaugos ekspertais bei visuomene.
Be to, jie atkreipia dėmesį į riziką, jog dugno nuosėdose susikaupę teršalai gali būti išjudinti ir pasklisti didesniu upės ruožu taip pabloginant vandens kokybę.
