Pasirodžius informacijai apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo nuteistą Lietuvos pilietį Miroslavą Trockį, premjerė Inga Ruginienė ragina gyventojus atsakingai įvertinti kelionių į šią valstybę rizikas. Anot Vyriausybės vadovės, Baltarusijoje niekas negali būti iki galo saugus.
„Mes matėme, kas įvyko su vežėjais, mes matome, kas vyksta ir su piliečiais. Ne vieną kartą iš mūsų buvo perspėjimas, kad būtų atsargiems ir kelis kartus įvertinti visas rizikas ir tik tada vykti. Taip, Baltarusijos režimas yra apie tai, kad niekas negali būti saugus Baltarusijoje“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį teigė ministrė pirmininkė.
„Mes matome suėmimus, mes matome nepagrįstus suėmimus ir mes dedame visas pastangas kartu su mūsų strateginiais partneriais, kad kuo daugiau politinių kalinių sugrįžtų atgal į laisvę“, – pabrėžė ji.
Tuo metu paklausta, ar šis incidentas kaip nors keičia dialogo su Minsku galimybę, premjerė kartojo, jog šalis turi atlikti atitinkamus namų darbus.
„Vystant dialogą kiekviena šalis turi padaryti namų darbus. Mes savo namų darbus esame padarę, esame pasirengę, bet norime matyti lygiai tą patį ir iš kitos šalies. Kai tik kita šalis padarys savo namų darbus, tada galėsime svarstyti“, – teigė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, Lietuvos pilietis Miroslavas Trockis 2024 m. rudenį nuvyko aplankyti giminaičių į Baltarusiją, o ten buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo, kaip teigiama, už šnipinėjimą. Apie tai pranešė portalas „Naša niva“ ir iniciatyva „Dissidentby“, internete skelbianti politinių kalinių sąrašus.
M. Trockis gyveno Vilniuje, 2011 m. baigė Mykolo Romerio universitetą. Iš viešų šaltinių žinoma, kad lietuvis palaikė glaudžius ryšius su Baltarusija. Iš „Facebook“ įrašų matyti, kad jis arba vedęs, arba susižadėjęs su baltaruse, taip pat ten turi giminaičių ir nuo jaunystės dažnai važinėdavo į Baltarusiją.
„Telegram“ programėlėje M. Trockis buvo aktyvus tik pokalbių grupėse, skirtose sienos kirtimui. 2024 m. gegužę jis ieškojo žmogaus, kuris pastovėtų už jį eilėje prie Šalčininkų-Benekainių pasienio posto.
Kituose socialiniuose tinkluose M. Trockis taip pat nepaskelbė nieko, ką represyvi Baltarusijos teisėtvarka galėtų traktuoti kaip draudžiamą dalyką.
Lietuvos piliečio teismas įvyko 2026 m. pavasarį. Kovo 11 d. Miroslavui skirta griežta bausmė – 15 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Iniciatyva „Dissidentby“ rašo, kad bylos aplinkybės dar tiriamos, tačiau galbūt kalbama apie „šnipinėjimą“.
Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, vyras buvo teisiamas pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 358 straipsnį (šnipinėjimas) ir 358−1 straipsnį (agentūrinė veikla).
Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai trečiadienį patvirtino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo nuteistą Lietuvos pilietį. Ministerijos teigimu, nuolat palaikomas ryšys su nuteistojo artimaisiais, jį taip pat lankė konsulas.
Premjerė: iš Vyriausybės nėra jokių kliūčių, trukdančių Vilniaus savivaldybei perimti Sporto rūmus
Sprendžiant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateitį, I. Ruginienė teigia, kad iš Vyriausybės pusės nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų Vilniaus savivaldybei perimti šį pastatą.
„Šiai dienai realiausia alternatyva susitarti su Vilniaus savivaldybe, kad jie perimtų šitą pastatą, tai tas procesas juda ir kai tiktai savivaldybė priims teigiamą sprendimą, kad pasirengusi perimti pastatą, aš nematau jokių kliūčių iš Vyriausybės pusės tą padaryti“, – Vyriausybėje trečiadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
BNS rašė, jog dar vasarį Vyriausybė grįžo prie idėjos Sporto rūmus paversti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei, o patį pastatą perduoti sostinės savivaldybei.
Savo ruožtu šią savaitę 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę, ragindami kuo greičiau priimti sprendimus, kurie leistų atkurti ir įveiklinti šiuos rūmus.
Signatarų teigimu, kreiptis į šalies vadovus nusprendė matydami susirūpinimą ir nenuoseklų atsakingų valdžios institucijų požiūrį į būsimą šių rūmų paskirtį, dėl šio istorinio pastato likimo.
Kaip rašė BNS, ministro pirmininko pareigas dar einant Gintautui Paluckui, Vyriausybė pernai vasarą pranešė, jog nenaudojami bei apleisti sovietmečiu statyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai virs kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centru su sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija.
Tokiai idėjai anksčiau palankumą reiškė ir I. Ruginienė, tačiau vėliau grįžo prie komplekso sutvarkymo idėjos, kuri buvo svarstyta praėjusios kadencijos konservatorių vadovaujamoje Vyriausybėje.
Anot ministrės pirmininkės, svarbiausia, jog pastato paskirtis būtų naudinga ir prieinama visuomenei.
„Tai turėtų būti visuomenei naudingas objektas ir visuomenei prieinamas objektas, atitinkantis įvairių suinteresuotų grupių lūkesčius. Tai aš girdėjau ir apie Sąjūdžio namus, aš girdėjau taip pat ir apie žydų tam tikrus poreikius memorialui. Tai man atrodo, kad viską galima sutalpinti į vieną vietą“, – žurnalistams teigė ji.
Kaip BNS sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sutvarkyti buvusius Sporto rūmus gali prireikti daugiau nei 50 mln. eurų investicijų, norima, kad jis taptų atsiperkančiu traukos centru.
Planai vietoje 1971-aisiais statytų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas. Tačiau objekto rekonstrukcijos projektui priešinasi kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
Vyriausybės pavedimu vertinimą atlikusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija pernai gruodį BNS teigė palaikanti idėją, jog buvę Sporto rūmai nėra tinkami konferenciniam turizmui, teritorija galėtų būti pritaikyta memorialinei ir muziejinei paskirčiai.
1988 metų spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį čia atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.
Premjerė nekomentuoja neišspręsto „valstiečių“ viceministrų klausimo: nenoriu kalbėti apie technines detales
„Valstiečiams“ teigiant, kad neišspręstas jų ir „aušriečių“ viceministrų klausimas kelia įtampas koalicijoje, premjerė sako nenorinti kalbėti apie technines detales. Pasak jos, visuomenę reikia informuoti apie Vyriausybės nuveiktus darbus, o ne „emocijas ir visiškai nereikšmingus dalykus“.
„Jūs užduodami klausimus kalbate apie emocijas ir visiškai nereikšmingus dalykus. O aš kalbu apie realius darbus, kuriuos padarė Vyriausybė ir man atrodo svarbu šiandien kalbėti apie saugumą, apie tai, kad šiandien priėmėme puikų sprendimą dėl notarų mokesčio sumažinimo, apie tai, kad šiandien pasidžiaugėme, kad suvaldėme potvynio problemą. Labai svarbu informuoti visuomenę apie būtent tuos darbus, kuriuos daro Vyriausybė“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Aš noriu kalbėti ne apie technines detales, bet apie tai, ką Vyriausybė padarė ir žada ateityje padaryti“, – akcentavo ji.
Vyriausybės vadovės teigimu, viceministrų klausimą spręs koalicinė taryba.
„Palikime šį klausimą išspręsti koalicinei tarybai. Ji tikrai bus ir tikrai surasime sprendimą“, – dėstė I. Ruginienė.
„Koalicinė taryba ir nuspręs kada, kokiu formatu ir kaip tai nuspręsti“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, tęsiantis nesutarimams tarp „aušriečių“ ir „valstiečių“ dėl viceministrų portfelių atskirose ministerijose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė, Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė sako, jog tai kelia įtampą. Jos teigimu, „valstiečiai“ nori gauti tai, kas jiems priklauso pagal sudarytą koalicinę sutartį, tačiau didieji koalicijos partneriai esą neskuba pateikti galimų sprendimų.
Sausį buvo skelbta, kad Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kuruojanti „Nemuno aušra“ atleido iš pareigų LVŽS deleguotą žemės ūkio viceministrą Artūrą Pekauską ir ministro patarėją Mindaugą Petkevičių.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikino, kad jie abu pareigas paliko savo noru.
„Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad tokia situacija susiklostė, „valstiečiams“ nepaklusus reikalavimui priimti „aušriečių“ viceministrą į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Šį klausimą koalicinė taryba buvo aptarusi ir sausį vykusiame posėdyje.
Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, Ruginienė sako visiškai pasitikinti Popoviene
Premjerė sako visiškai pasitikinti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene, kurios sprendimas pridėti taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų teismo buvo pripažintas neteisėtu.
„Ministre R. Popoviene visiškai pasitikiu. Manau, kad ji yra puiki ministrė ir puikiai atlieka savo pareigas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas
Kovo pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, jog švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.
Išplėstinė penkių teisėjų kolegija pripažino, kad minėtas įsakymas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas bei bus paskelbtas teisės aktų registre.
LVAT bylą nagrinėjo pagal Seimo narių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skundą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Pernai R. Popovienė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Dėl to, pasak jos, buvo nuspręsta prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po 10 taškų.
Be to, kaip teigė ministrė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.
