Seimo valdantieji siūlo daugiau pakeitimų LRT – kad visuomeninis transliuotojas vykdytų pavedimus iš Vyriausybės. Kaip sako Valstiečių ir žaliųjų atstovė Ligita Girskienė – būtų nurodoma, kiek laidų kokioms temoms skirti. Opozicija tai vadina bandymu užvaldyti LRT. Trijų universitetų mokslininkai teikia savo siūlymus – LRT įstatyme įtvirtinti redakcinį nepriklausomumą, steigti LRT tarybai atskaitingą profesionalų valdybą, taip pat – tarybai patariančią piliečių asamblėją.
Kol žurnalistų bendruomenė ruošiasi dar vienam protestui balandžio 8 d., valdančiųjų atstovai sako – protestuoti nėra ko.
Dabar siūlomą LRT įstatymo projektą nori dar papildyti – nuostata, kad LRT vykdytų pavedimą iš Vyriausybės. Viena iš pasiūlymo teikėjų L. Girskienė sako, kad tai būtų lyg lūkesčių laiškas.
„Būtų nurodyta, pavyzdžiui, kiek turėtų būti skirta laidų regionams, kiek laidų jaunimui. Pavyzdžiui, galėtų būti nurodyta padidinti tam tikrą kiekį auditorijos per einamuosius metus“, – teigia Seimo narė L. Girskienė.
Tačiau, anot politikės, tai nėra pasikėsinimas į žodžio laisvę.
„Į turinio esmę nebus kišamasi, visiškai paliekama redakcinė laisvė patiems LRT kūrybinei grupei, laidų kūrėjams ir panašiai“, – kalba „valstiečių“ atstovė.
„Vyriausybė turėtų užsakyti paslaugas. Na, tai yra tiesioginis politinis užsakymas, politinis kišimasis, kuris kardinaliai kertasi su konstitucine misija LRT, kuri nėra paslaugų teikėja.
Žodžiu, yra iš tikrųjų gviešiamasi užvaldyti tą LRT tiesiogiai, rankiniu būdu“, – mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Juozapaitis.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys sako – bandoma keisti visuomeninio transliuotojo idėją.
„Interpretuojant visuomeninio transliuotojo funkciją kaip paslaugą – tarsi būtų reikalinga pagalba dėl pavežėjimo paslaugos Lietuvoje ar pašto paslaugos“, – komentuoja A. Vaišnys.
O tai, teigia, pavojinga – „iškyla pavojus ir prarasti visuomeninį transliuotoją“.
Mokslininkai Seime teikiamam projektui siūlo savo alternatyvas, trijų universitetų akademikai susibūrė savarankiškai, matydami, kaip skubama keisti LRT įstatymą.
„Kaip nepaisoma didelės dalies visuomenės ir žurnalistų protestų, teisininkų perspėjimų, taip pat tarptautinių organizacijų susirūpinimo“, – sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro tyrėja Džina Donauskaitė.
Šiuo metu LRT veikia taryba. Anot mokslininkų, turėtų atsirasti ir LRT valdyba, kuri perimtų kai kurias priežiūros ir veiklos valdymo funkcijas.
„Kiekvienas veikia savo funkcijos ribose, bet sykiu jie visi orientuojasi į tą patį viešąjį interesą. Turinys yra užtikrintas ir kokybiška žurnalistika, bet taip pat ir valdysena yra kokybiška, ji nėra technokratinė“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Auksė Balčytienė.
Dabar po 4 tarybos narius deleguoja Seimas ir prezidentas, dar 4 – nevyriausybinės organizacijos. Delegavimo tvarką mokslininkai siūlo keisti: kad tiek taryboje, tiek valdyboje galiotų aukšti kriterijai.
„Kai kandidatai, nepriklausomai, kas pasiūlė, būtų tikimasi, kad atsitinka profesionalumo, reputacijos kriterijus. Ypač valdybai“, – sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Taip pat siūloma, kad atsirastų Piliečių asamblėja, ekspertai, kurie galėtų patarti tarybai.
„Dar viena platforma, kuri leidžia geriau atspindėti visuomenės interesą“, – teigia D. Misiūnas.
BBC ir kiti didieji transliuotojai reiškia susirūpinimą dėl valdančiųjų veiksmų prieš LRT. Europos transliuotojų sąjungos valdyba, kurią sudaro aštuonių visuomeninių transliuotojų vadovai, primygtinai ragina Seimą išbraukti LRT įstatymo projektą iš darbotvarkės, teigia, kad jis padidintų LRT pažeidžiamumą politiniam spaudimui.
