Valdančiosios koalicijos narys Dainius Gaižauskas teigia, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas nereiškia, jog Seimas privalo priimti Kapčiamiesčio poligono įstatymą. „Jis tik suformuoja tam tikrą poziciją, bet paskutinį žodį pasakys tik Seimas“, – sakė politikas.
Išvadas dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo rengia trys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis, konservatorius Arvydas Pocius ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Būtent pastarasis antradienį surengtame pasitarime teigė, kad Seimas neprivalo vykdyti Valstybės gynimo tarybos (VGT) valios.
„[Pasakymas], kad įstatymas turi būti priimtas, diskredituoja Seimą kaip pagrindinę instituciją, kad mes turime vykdyti kažkokią VGT ar Krašto apsaugos ministerijos (KAM) valią įstatymo teikimo metu. To nėra, niekada nebuvo ir nebus, nes mes esame parlamentinė valstybė“, – sakė D. Gaižauskas.
Valdančiojoje koalicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas tvirtino, kad komitetas nekvestionuoja valstybės gynybos poreikių, bet pabrėžia, kad VGT sprendimas Seimui nėra privalomas.
„Jis tik suformuoja tam tikrą poziciją, bet paskutinį žodį pasakys tik Seimas“, – sakė politikas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, kad per 36 atkurtos Lietuvos valstybės metus buvo steigtas ne vienas poligonas ir dažniausiai tai vykdavo sklandžiai.
„Tos procedūros vyko įvairiai. Dažniausiai tai vyko sklandžiai ir suinteresuotos pusės visada buvo išklausomos. Neturėtų būti daug emocijų, manyčiau. Yra dvi pusės – viena atstovauja valstybės interesams, kita privačiam verslui, savo turtą žmonės turintys. Emocijų demonstruoti nereikėtų“, – teigė konservatorius.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas teigė, kad sprendžiant dėl poligono vietos buvo vertintos septynios galimos lokacijos. Renkantis tarp jų buvo atsižvelgiama į valstybinės žemės plotą, gyventojų tankumas, strateginė geografinė lokacija, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms.
„Taip pat svarbu, kad atrinktoje teritorijoje nėra oro navigacijos ribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funckionavimą. Geriausiai tuos kriterijus atitiko Lazdijų rajono savivaldybės teritorija“, – sakė B. Bieliauskas.
Anot viceministro, skirtingų institucijų atliktas vertinimas parodė, kad tinkamesnės teritorijos poligonui šiuo metu Lietuvoje nėra. Be to, kaip sakė B. Bieliauskas, svarbu, kad kariai treniruotųsi toje teritorijoje, kurią realiai gali tekti ginti.
Kyla nemažai klausimų, galimos grėsmės
Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovas Tomas Ramanauskas antradienį surengtame posėdyje kalbėjo, kad Kapčiamiesčio bendruomenė reikalauja, kad būtų pateikta studija ir išvados, kuriomis remiantis poligonui buvo pasirinkta būtent Kapčiamiesčio teritorija.
T. Ramanauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kriterijų, numatytų poligonui, Kapčiamiesčio poligono teritorija neatitinka.
Pavyzdžiui, anot „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovo, nesutampa KAM numatytas ir galimo Kapčiamiesčio poligono plotas, nesutampa, koks turėtų būti teritorijos miškingumas, pelkingumas, saugomos teritorijos, nekilnojamas kultūrtos paveldas, poligonas numatomas per arti gyvenamųjų teritorijų ir pan.
„Kapčiamiesčio bendruomenė visada pritarė ir pritaria šalies gynybai ir saugumui, visada pasisakė už fortifikacinę gynybos liniją pasienyje su Baltarusija“, – pažymėjo T. Ramanauskas.
Tačiau, anot jo, galima daryti išvadą, kad Kapčiamiesčio poligono projektas prieštarauja NATO rytinio flango gynybos tikslui, Lietuvos gynybos linijai ir kontrmobilumui.
„Jeigu įgyvendintume šitą projektą, būtų sunaikintas natūralus gynybos barjeras, ką teigia NATO generolas, dėl savitumo krašto, [būtų] iškirsti medžiai, nutiesti keliai ir t.t. Nebus įrengta fortifikacinė linija, <...> nes kertasi šitų dviejų projektų įgyvendinimas.
Iškirtus miškus šaudykloms ir nutiesus kelius, padarius privažiavimą prie Kapčiamiesčio šitos teritorijos <...> dieną X sudaroma galimybė ir mums nedraugiškoms valstybėms patekti, taip padidinama grėsmė Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojų saugumui, visai Lietuvai“, – kalbėjo „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovas.
Tuo metu asociacijos advokatės Karolinos Gasprakės teigimu, siūlomi pakeitimai yra neteisėti.
„Šitas įstatymo projektas, mūsų vertinimu, yra neteisėtas, nes esmingai pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo principai, yra prieštaringas, neapibrėžtas (...), numatomi neproporcingi ribojimai (...), pažeidžia teisėtumo principą. Bendruomenė prašo komiteto įstatymo projektą atmesti“, – kalbėjo ji.
Advokatės teigimu, neskirta pakankamai dėmesio bendruomenei, visi veiksmai atlikti skubotai, esminius klausimus paliekant spręsti vėliau.
Ji taip pat kritikavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktų konsultacijų laiką, nes didžioji jų dalis buvo vykdoma iki projekto pristatymo, o į klausimus buvo atsakoma abstrakčiai.
„Pirmiausia noriu akcentuoti klausimą (...) apie galimybių studiją, jis kelia daugiausia klausimų visuomenei. Galimybių studija iki šiol nėra pateikta“, – kalbėjo ji.
Portalas LRT.lt primena, kad VGT praėjusių metų pabaigoje priėmė siūlymą steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną ir plėsti Tauragės karinį poligoną Jurbarko rajono savivaldybėje. Siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas, nes tai teritorija – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Seimui praėjusią savaitę buvo pateiktas Kapčiamiesčio poligono įstatymas, pirmąjį priėmimo laiptelį įveikti jam pavyko.
Po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.
Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Klausimas bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o į posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
