Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, jas rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas iniciatorius ragina kalbėtis, o ne protestuoti. Pasak jo, „einant ir degant laužus“ situacija neišsispręs.
„Aš visada vertinu, kad žymiai geriau (būtų – ELTA), kad galėtume susėsti ir susitarti. Prisiminkite tą vieną pirmųjų darbo grupės posėdžių, kai buvo ir Žurnalistų profesionalų asociacijos, ir LRT iniciatyvinės grupės žmonės. Mes kvietėme dalyvauti ir siūlyti, jei sakė mes nedalyvausime, mes paruošime geresnį. Dabar nedalyvavo, įstatymas yra, kito, geresnio – nėra ir mes vėl einame protestuoti“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
„Susėskime ir pakalbėkime, ką reikia pakeisti. (...) Seimas ir yra ta vieta, kur galima pateikti pasiūlymus ir balsuoti. Ar mes turime nuomonę, kad reikia kitaip? Juk pasiūlymai dėl valdybos įdiegimo yra bendri, kartu su opozicija, kuri dalyvavo ir siūlė tuos dalykus. Nesakau, kad tas įstatymas yra idealus arba kad nuomonės turi būti visiškai vienodos. Siūlykime ir svarstykime. Jeigu rasime gerų argumentų, kodėl galima kažką patobulinti – galime patobulinti. Jeigu tik einame ir degame laužus, sakome, kad čia viskas blogai – tada to sprendimo nėra“, – akcentavo jis.
Vis tik pats Seimo pirmininkas kol kas neatsako, ar kviesis protesto iniciatorius pasikalbėti.
„Pagalvosiu“, – išgirdęs, kad protestą organizuoja Žurnalistų profesionalų asociacija kartu su Kultūros asamblėja, atsakė jis.
Kaip jau buvo skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja balandį Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš siūlomas LRT įstatymo pataisas.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Olekas apie dalies valdančiųjų balsavimą prieš Kapčiamiesčio poligoną: tai nestiprina koalicijos
„Nemuno aušrai“ ir daliai „valstiečių“ atstovų po pateikimo balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad tai nestiprina valdančiosios koalicijos. Vis dėlto, jis tikisi, kad įstatymo nepalaikantys koalicijos partneriai savo nuomonę pakeis.
„Visada smagiau, kai koalicijoje yra vieningas balsavimas. Bet, matyt, tokie dalykai nestiprina koalicijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo J. Olekas.
Tuo metu kalbėdamas apie socialdemokratų planus organizuoti koalicinę tarybą, kur ketinama šį klausimą aptarti, politikas teigė, jog šio susitikimo metu bus išdėstyti argumentai, kodėl poligonas Kapčiamiestyje yra reikalingas.
„Aš manau labai gerai. Kuo daugiau susitikimų, tuo daugiau aptarimų, nes rezultatas, kuris buvo balsuojant, mūsų netenkina. (...) Kai kurių Seimo narių balsavimas prieš, na, jie dėsto savo argumentus. Pažiūrėsime, kaip bus toliau. Gal įstatymas bus dar geresnis ir bus balsų daugiau. Bet iš tikrųjų yra dėl ko pasitarti“, – sakė jis.
„Taip, mes išdėstysime argumentus, kodėl to reikia. Manau, pagrindimas, kurį išdėstė krašto apsaugos ministras, buvo labai aiškus. Bet visada gerai dar kartą pakartoti“, – pridūrė J. Olekas.
Paklaustas, ar tai nekelia grėsmės tolesniam koalicijos likimui, Seimo pirmininkas akcentavo, jog privalu rasti sutarimą valdančiųjų gretose.
„Aš manau, kad mes turėtume surasti sutarimą. Nors šito klausimo nebuvo koalicinėje sutartyje, bet vis tiek tai yra labai svarbus klausimas, dėl ko mums reikėtų rasti artimesnį sprendimą“, – sakė jis.
„Mums reikia susitikti, pasikalbėti, išgirsti. Tikiuosi, kad jie išgirs mus, mes galbūt paklausysime jų argumentų ir tada priimsime sprendimą“, – akcentavo politikas.
Seime antradienį Kapčiamiesčio poligono projektas įveikė pirmąjį balsavimą, už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai taip pat trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį taip pat pabrėžė, kad neketina keisti savo pozicijos dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo – bus ir toliau balsuojama prieš.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad jo vadovaujama politinė jėga artimiausiu metu organizuos koalicinės tarybos posėdį šiam klausimui aptarti.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
