Karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei 600 dienų, diskusijos apie tai, kaip panašioje situacijoje turėtų elgtis gyventojai, netyla ir Lietuvoje. Bene dažniausiai girdimos kalbos apie priedangas, o kur kas rečiau – evakuaciją. Didieji miestai sakosi turintys galimos evakuacijos planus, tačiau bent jau Vilnių kai kurie politikai vadina iš esmės neevakuojamu didmiesčiu.
„Neįmanoma“, – taip buvęs premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas laidoje „LRT Forumas“, vertino Vilniaus miesto gyventojų galimybes evakuotis nutikus, pavyzdžiui, avarijai Astravo AE ar kilus kitai pavojingai situacijai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vilniaus miesto savivaldybė teigia numačiusi galimus gyventojų evakuacijos kelius.
- Didžiausi iššūkiai evakuacijos metu būtų susiję su viešosios tvarkos palaikymu ir sklandžiu gyventojų judėjimu.
- Karo atveju Kauno miesto tarnybos vadovautųsi parengtu mobilizacijos planu, tačiau jo turinys – neviešintinas.
- Tiek Vilnius, tiek Kaunas gyventojus apie konkrečius veiksmus informuotų susiklosčius konkrečiai situacijai.
- Dėl geografinės padėties, Klaipėdos situacija – ypatinga.
- Klaipėdos valdžia skaičiuoja, kad esant situacijai, kai prireikėtų evakuoti miestą, pagalbą reikėtų suteikti 10-15 proc. gyventojų.
Tiek sostinės, tiek kai kurių kitų didžiųjų miestų savivaldybių atstovai sako, jog rekomendacijos ar planai yra parengti, tačiau gyventojus jie pasiektų tik esant poreikiui. Tiesa, kaip portalui LRT.lt sakė valdininkai, numatyti planai ir algoritmai yra vis išbandomi.
Nežino, ar rekomendacijos veiktų
Dalyvaudamas laidoje „LRT Forumas“, buvęs Vyriausybės vadovas S. Skvernelis tikino, kad nelaimės atveju iš Vilniaus evakuotis gyventojams nepavyktų. Jis teigė, kad „Vilnius yra katilas, visi liktume Vilniuje“.
Kalbant apie galimybes evakuotis, bet koks didelis miestas dėl milžiniškų automobilių srautų ir logistikos procesų susidurtų su sunkumais evakuacijos atveju.
Vilniaus miesto savivaldybė
„Neįmanoma, nes yra du išvažiavimai iš Vilniaus, kurie penktadienį užsikiša. Vilnius yra katilas, mes liktume visi Vilniuje, nes išvažiavimo tiesiog nėra“, – dėstė politikas.
Portalas LRT.lt paklausė Vilniaus miesto savivaldybės, ar yra parengtas gyventojų evakuacijos planas ir, jei yra, koks jis.
Savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko raštu perduotame komentare teigiama, kad Vilniaus savivaldybė turi parengtą gyventojų evakavimo ir laikino apgyvendinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti ir galimi gyventojų evakavimo keliai.
Tiesa, komentare iškart priduriama, kad tai, kaip tai veiktų tikroje situacijoje, nėra aišku.
„Reikia turėti omenyje, kad iki įvykstant nelaimei ar karo atvejui niekas nežino, koks bus užterštumas, kokia meteorologinė situacija ir kitos aplinkybės. Todėl iš anksto paskelbtos tikslios rekomendacijos realaus pavojaus atveju gali neatitikti tuo metu būsiančių aplinkybių ir net klaidinti gyventojus“, – rašoma G. Grubinsko perduotame komentare.
Jame taip pat dėstoma, kad tikslios rekomendacijos ir nurodymai gyventojams būtų skelbiami pagal susidariusią situaciją, o bendro pobūdžio informacija apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms šiuo metu yra skelbiama puslapyje www.lt72.lt.
Taip pat skaitykite
„Kalbant apie galimybes evakuotis, bet koks didelis miestas dėl milžiniškų automobilių srautų ir logistikos procesų susidurtų su sunkumais evakuacijos atveju.
Didžiausi iššūkiai evakuacijos metu būtų susiję su viešosios tvarkos palaikymu ir sklandžiu gyventojų judėjimu, vadovaujantis sąmoningumo, drausmės ir tarpusavio pagalbos kriterijais. Šių iššūkių suvaldymui evakuacijos atveju daugiausia darbo tektų policijai, šauliams ir kariuomenei“, – teigiama Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Kaunas tikina, kad grėsmių, dėl ko reikėtų evakuoti visą miestą, nėra
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras sako nematantis grėsmės, dėl kurios, priešingai negu Astravo pašonėje esančios sostinės atveju, prireiktų evakuoti visus miesto gyventojus.
Jis paaiškino, kad karo atveju miesto tarnybos vadovautųsi mobilizacijos planu, tačiau jo turinys – neviešintinas. Apie konkrečius veiksmus gyventojai būtų informuojami esant poreikiui. Kauno miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, tęsė jis, numato veiksmus, kurių būtų imtasi ekstremalios situacijos atveju.
„Esant poreikiui, kauniečių išgabenimas į saugesnes teritorijas apimtų vieną ar kelias teritorijas. Pagal planą jie būtų evakuojami iš artimiausio kolektyvinės apsaugos statinio ar kitos nurodytos patogios išvykimo vietos. Plane nurodyti ir tarpiniai evakavimo punktai – Kauno sporto halė ir Girstučio kultūros ir sporto centras, o esant poreikiui Žalgirio arena taptų laikino gyventojų paskirstymo centru. Autobusai ir kitos priemonės būtų pasitelkiami pagal poreikį“, – atsakė P. Keras.
LRT.lt jis nurodė, kad masinės viso miesto gyventojų evakavimo pratybos nebuvo rengiamos, bet kasmet vyksta lokalios pratybos. Paklaustas, ar tokias pratybas yra rengusios Kaune dirbančios specialiosios tarnybos, P. Keras sakė nežinantis.
„Tačiau strateginių objektų, miesto įmonių evakuacijos ir parengties planai reguliariai testuojami, esant poreikiui – tobulinami“, – pridūrė jis.
Paprašytas įvardyti, kiek tiksliai yra iš Kauno miesto vedančių kelių, kurie tiktų evakuacijai, P. Keras neįvardijo, bet paaiškino, kad „kiekviena ekstremali situacija gali nulemti skirtingas atsitraukimo kryptis ar tarpinius susirinkimų punktus, būti skirtingai imli laikui bei resursams.“
Esant poreikiui, kauniečių išgabenimas į saugesnes teritorijas apimtų vieną ar kelias teritorijas.
P. Keras
Jis sutinka, kad didelės nelaimės atveju būtų sunku išvengti spūsčių, tačiau tai priklauso ir nuo gyventojų elgesio, nes koordinuotai vykdoma evakuacija bus efektyvesnė ir sklandesnė.
Klaipėdos situacija – ypatinga
Klaipėda dėl savo geografinės padėties bei strateginių objektų koncentracijos gali suskaičiuoti ne vieną scenarijų, kai gali prireikti mieste vykdyti evakuaciją iš vieno kvartalo į kitą. Neatmetama, kad gali būti ir tokių situacijų, kai prireiktų evakuoti visą miestą.
Taip pat skaitykite
Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas patikino, kad miestas planus, kaip turėtų būti elgiamasi tokiais atvejais, turi, o planuose numatyti scenarijai ir veikimo algoritmai vis išbandomi, identifikuojami trūkumai, imamasi priemonių planus tobulinti.
Pavyzdžiui, visai neseniai Klaipėdoje vyko pratybos, kurių metu buvo imituotas incidentas, susijęs su suskystintųjų gamtinių dujų laivu-saugykla „Independence“ ir mokytasi evakuoti artimiausio kvartalo gyventojus. Tolydžio ruošiami ir kolektyvinės apsaugos statiniai, pratybų metu treniruojami ten dirbsiantys asmenys, kad prireikus žinotų, kaip turi veikti.
„Mes esame vienintelė Lietuvoje savivaldybė, turinti daugiausiai pavojingų objektų. Jų turime šiuo metu 8, o kitos savivaldybės jų neturi arba turi 1 ar 2. Tai nori ar ne, tenka rimčiau žiūrėti į tuos dalykus“, – sakė Ž. Viršilas.
Numatyti ir scenarijai, kaip būtų elgiamasi tais atvejais, jeigu prireiktų priimti iš kitų miestų evakuotus žmones.
„Jeigu dėl Astravo nelaimės nukentėtų Vilniaus apskritis, visos savivaldybės yra perspėtos, kad pasiruoštų priimti tam tikrą gyventojų skaičių“, – pastebėjo pašnekovas.
Sumaišties išvengti bus sunku
Modeliuojama, kad prireikus vykdyti visuotinę miesto evakuaciją, anaiptol ne visiems gyventojams prireiktų savivaldybės pagalbos, nes dalis žmonių bandytų miestą palikti savo transportu.
Talkinant Raudonojo Kryžiaus atstovams, savanoriams, iš miesto būtų gabenami socialiai pažeidžiami žmonės – vieniši senjorai, neįgalieji ir pan. Pasak Ž. Viršilo, tokių asmenų sąrašus savivaldybės privalo turėti.
Skaičiuojama, kad valdžiai reikėtų padėti 10–15 proc. klaipėdiečių.
Mieste parengtuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, pasak savivaldybės atstovo, yra gana detaliai nurodyta, kaip turėtų būti elgiamasi susidūrus su įvairiomis neeilinėmis padėtimis.
„Yra sužymėti pagrindiniai maršrutai, numatyti gyventojų surinkimo punktai. Jie yra preliminarūs, nes, priklausomai nuo situacijos, surinkimo punktų vieta gali keistis, kad nepatektų į užterštą teritoriją ir pan. Yra ir tarpiniai surinkimo punktai. Tai yra punktai, kurie galėtų būti skirti tam atvejui, jeigu, pavyzdžiui, atvežtų chemiškai užkrėstus vilniškius ir reikėtų atlikti sanitarinį valymą. Šie žmonės pirmiausia patektų į šiuos tarpinius punktus, kur praeitų dezinfekciją ir būtų nukreipiami, kam reikia – į ligonines, kiti – į kolektyvinis apsaugos statinius“, – vardijo pašnekovas.
Minėtuose planuose yra nurodytos ir karštosios linijos komunikacijai, ir labai aiškūs laiko terminai, per kuriuos turi būti atlikti tam tikri su situacijos valdymu susiję veiksmai.
Vis dėlto neslepiama, kad chaoso išvengti būtų nelengva.
„Esame įsprausti į rėmus, į kuriuos, norime ar ne, turime tilpti. Bet jeigu kalbame globaliai, jeigu reikėtų staiga vykdyti Klaipėdos miesto arba dalies Lietuvos evakuaciją, pavyzdžiui, Klaipėdos rajoną, Klaipėdą ir Palangą, tai žinoma, keliai būtų perkrauti.
Taip pat skaitykite
Net tokiose valstybėse kaip Amerika, kai nuo gamtinių kataklizmų jie nukentėjo pastarąjį kartą, matėme, jog buvo ir Nacionalinė gvardija, kuri nelabai susitvarkė su šiuo dalyku. Tai bet kokiu atveju šita sumaištis būtų“, – pastebėjo Ž. Viršilas ir pabrėžė, kad būtent todėl reikia stengtis pasirengti tos sumaišties valdymui.
Planuojama, kad šiam darbui būtų pasitelkta policija ir kitos tarnybos, galinčios kontroliuoti viešąją tvarką.
Žinoma, keliai būtų perkrauti.
Ž. Viršilas
Miestą paliktų ne visi
Anot Ž. Viršilo, Klaipėdos miestas yra sudaręs sutartis su autobusų parku, sutartyse numatoma, kad prireikus visi miesto autobusai būtų paimami žmonėms gabenti. Bendradarbiavimo sutartys sudarytos ir su kaimyninėmis savivaldybėmis, į kurias kursuotų autobusai ir vežtų žmones.
„Visų gyventojų paimti nebus poreikio. Įsivaizduokime, kad paskelbia ekstremalią situaciją, kad ir karas: nuo Kaliningrado pusės pavojus, apšaudymas ir pan.
Klaipėdos miestas yra labai nedėkingoje padėtyje. Tiek geopolitine prasme, tiek dėl sutelktų resursų, kuriems suveikus būtų labai blogos sąlygos. Jeigu būtų priimtas sprendimas visus gyventojus evakuoti, bet kuriuo atveju būtų transliuojama per visas ryšio priemones ir reikėtų eismo srautus reguliuoti.
Didžioji dalis susirastų ir su draugais, giminaičiais išvyktų į užmiestį, kur būtų saugiau. Čia liktų tas minimumas, kur nesugebėjo, nespėjo sureaguoti. Žinoma, pasiliktų ir tam tikros tarnybos, kurios turėtų tęsti darbą, vykdyti gyvybiškai svarbias funkcijas. Kalbant apie Klaipėdą, tai būtų „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energijos“ atstovai, ESO atstovai. Visi tie, kurie turėtų užtikrinti šias funkcijas, ir viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai. Bet kokiu atveju, jeigu būtų vykdoma tokia evakuacija, būtų paprašyta ir kariuomenės pagalbos“, – aiškino Ž. Viršilas.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad nepaisant jau minėtų ekstremalių situacijų valdymo planų, kuriuose numatyta, kaip turėtų būti evakuojami gyventojai, tam tikri veiksmai numatyti ir savivaldybės mobilizacijos plane, tačiau pastarasis yra žymimas grifu „slaptai“ ir ten numatyti žingsniai viešai nekomentuojami.
Pasirengimo stinga
Specialisto vertinimu, šiuo metu Lietuvoje netrūksta teisinio reguliavimo, kaip ekstremalioms situacijoms turėtų pasirengti ūkio subjektai ir gyventojai, tačiau akcentuoti reikėtų tai, ar to reguliavimo yra paisoma ir kaip realiai ruošiamasi įgyvendinti parengtus planus.
„Įvykus bet kokiai situacijai, imant ir tuos pačius grasinančius laiškus mokymo įstaigoms dėl padėtų sprogmenų, išryškėja spragos ir realybė, kokia yra konkreti situacija. Kadangi daugiausia patirties turiu organizuoti mokymus darbuotojams, gyventojams ir pratybas, galiu pasidalyti įžvalgomis, kad nemaža dalis mokymo įstaigų nėra tinkamai pasiruošusios toms situacijoms ir sutrikimo yra gana daug“, – sako bendrovės „Verslo aljansas“ Vilniaus skyriaus direktorius Saulius Zabulėnas.
Remdamasis savo sukaupta patirtimi, pašnekovas patikino, kad nemaža dalis, o galbūt net ir pusė darželių ir mokyklų, kurie turėtų būti parengę ekstremalių situacijų valdymo planus, jų nė neturi.
„Reikia atlikti galimų pavojų rizikos analizę ir numatyti pavojingiausius atvejus. Tada sudaryti atsakingų asmenų grupę, aprašyti, suplanuoti veiksmus, ką darytume vienokioje ar kitokioje situacijoje. Kai kurie yra pasirengę ekstremalių situacijų valdymo planus, bet tai dar irgi nieko nereiškia, nes tie planai būna jau ir seni, ir darbuotojai, kurie būna numatyti, kaip atsakingi, irgi būna pasikeitę“, – dėstė S. Zabulėnas.
Ataka parodė: planai atsilieka nuo realijų?
Neseniai buvusi melagingų laiškų ataka byloja ir apie laiku pagal aktualijas nepakoreguotus veikimo planus.
Civilinės saugos ekspertas pastebėjo, kad iki šiol kaip didžiausi ir realiausi pavojai buvo įvardijami gaisrai, tad planuose ir būdavo detaliai numatoma, kur žmonės iš įstaigos bus evakuojami. Tokiuose švietimo įstaigų planuose kaip laikina pastogė, iki moksleivius pasiims tėvai, buvo nurodomos arčiausiai esančios kitos ugdymo įstaigos.
„O dabar gavo kone visos ugdymo įstaigos. Visi puolė evakuotis, o kur dėti tuos vaikus, kurie buvo lauke? O jeigu yra 20 laipsnių šalčio arba pila kaip iš kibiro, o darželinukai stovi lauke?
Vadinasi, reikia ieškoti kitų galimybių – įmonių, kurios turi didesnes patalpas ir galėtų priimti moksleivius. Čia tokie atsakingų asmenų namų darbai. Jeigu dabar atsiverstume visų mokymo įstaigų ekstremalių situacijų valdymo planus ir pavartytume jų rizikos analizes, tai labai retai kur pamatytume tokį įvykį kaip padėtas sprogmuo. Šitas įvykis turėtų priversti peržiūrėti planus ir įsitraukti riziką apie padėtą sprogmenį arba gautą pranešimą apie padėtą sprogmenį“, – akcentavo S. Zabulėnas.
Anot pašnekovo, siekiant pasirengti ekstremalioms situacijoms ir jas suvaldyti, nepakanka vien tik turėti tai numatančius planus, būtina rengti mokymus bei organizuoti pratybas.
Jau daugiau nei dešimtmetį teisės aktai numato, kad žmonėms jų darbo vietose kasmet turi būti organizuojami civilinės saugos mokymai, tačiau iš tiesų šio reikalavimo esą paisoma anaiptol ne kiekvienoje organizacijoje.
Anot S. Zabulėno, vis dar pasitaiko tokių įmonių, kurios nustemba sužinojusios apie tokį reikalavimą.
„Mano subjektyvus vertinimas yra toks, kad mes per silpnai pasiruošę. Ilgą laiką gyvenome ramiai. Iki šiol dar dauguma net nežino, kur reikėtų slėptis oro pavojaus metu. Dauguma ieškotų slėptuvių, nors jos nėra skirtos gyventojams, o tik tiems darbuotojams, institucijoms, kurioms privalo palaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas, o mums, gyventojams, yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos. Informacijos apie tai yra, yra žemėlapiai. <...>
Bet dabar įvykiai visus sujudino, visi pradėjo žiūrėti dokumentus, Civilinės saugos įstatymas pasikeitė, buvo įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, kompetencijos truputį aiškiau aprašytos. Bet paprastam žmogui ta institucijų veikla tiek ir terūpi, jam svarbiausia, kaip apsaugoti save, savo darbuotojus, kolegas, vaikus“, – dėstė S. Zabulėnas.
Iki šiol dar dauguma net nežino, kur reikėtų slėptis oro pavojaus metu.
S. Zabulėnas
Evakuacijos scenarijų – ne vienas
Civilinės saugos eksperto vertinimu, yra tikėtinų scenarijų, kai gali prireikti evakuoti didmiesčius. Pavyzdžiui, Vilniaus atveju rizikos veiksnys yra kaimynystėje stovinti Astravo atominė jėgainė, kurioje įvykus avarijai radiacinė tarša, priklausomai nuo tuo metu vyraujančių oro sąlygų, Lietuvos sostinę gali pasiekti per kelias valandas.
„Tai mes tiek laiko ir teturime. Aišku, tam tikrų prevencinių priemonių yra ir informacijos apie ten pasklidusią radiaciją negautume po kelių parų kaip 1986 m. po Černobylio avarijos. <...> Ta masinė sostinės evakuacija… Nereikia labai daug fantazijos turėti. Pakanka ir tuose pačiuose filmuose pasižiūrėti – panika, masinės avarijos, visi vienas per kitą ir t. t.
Jeigu Kaune įvyktų teroro aktas ir susprogdintų hidroelektrinę, tai irgi, pagal ekspertų išvadas, į Kauną plūstelėtų 10 m banga“, – apie situacijas, kurių metu, tikėtina, prireiktų evakuoti didmiesčių gyventojus, kalbėjo S. Zabulėnas.
Pašnekovas taip pat išskyrė ir Klaipėdą, kur netrūksta pavojingų ir strateginės reikšmės objektų. Pastarieji taip pat turi įvertinti įvairias galimas ir numanomas rizikas bei turėti tokių situacijų valdymo planus, kuriuose veiksmai turėtų būti aprašyti itin smulkiai.
„Klaipėda Lietuvoje yra tarsi parako statinė. Ten sukoncentruota didžioji dalis įmonių: dujų terminalas, naftos, kuro saugyklos ir pan. Nesakau, kad reikėtų prieiti iki paranojos, bet atsižvelgiant į kitų šalių patirtis, manau, kad jomis ir dalijamasi įvairiu lygmeniu. Tik tokiu atveju, jeigu mes tas rizikas nusimatysime, žiūrėsime atsakingai, organizuosime pratybas, mokymus, nežiūrėsime į tai atsainiai, tai įvykus vienai ar kitai nelaimei, ten tikrai bus kur kas rimčiau pasiruošta“, – pabrėžė S. Zabulėnas.
