Varėnos rajone į ežerą galimai nukritus dronui premjerė Inga Ruginienė sušaukė Nacionalinės saugumo komisijos posėdį, kuriame aptarė šį incidentą bei Lietuvos tarnybų reagavimą. Pagal pirminius duomenis, tai galėjo būti pasiklydęs Ukrainos dronas, kuris turėjo atakuoti taikinį Rusijoje.
„Noriu keiptis į visuomenę ir pirmiausia padėkoti už budrumą, greitą reagavimą ir pranešimus. Labai norėčiau visuomenę paskatinti, jei kyla koks įtarimas, užfiksuotas įtartinas objektas ar judesys, prašau nedelsiant informuoti telefonu pagalbos tarnybas“, – po susitikimo sakė premjerė I. Ruginienė.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas irgi teigia, kad sudužęs ir sprogęs dronas, tikėtina, buvo ukrainietiškas ir galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio. Anot R. Kauno, įtariama, kad minimas dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko naftos saugyklą Rusijos šiaurės vakaruose.
„Naktį vyko didelė ataka prie Primorsko naftos saugyklą, tai yra Ukrainos ataka. Visi puikiai žinome, kiek metų trunka Rusijos karas prieš Ukrainą ir tokie incidentai, kaip matome, nėra lokalūs. Aplinkinės, kaimyninės valstybės patiria iššūkių. Norint, kad tokių iššūkių nebūtų, pirmiausia reikia didinti spaudimą karą sustabdyti. Dar šiandien Vladimiras Putinas karą gali sustabdyti, jei tą norėtų padaryti“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė R. Kaunas.
Iš pirminės informacijos atrodo, kad dronas skrido žemai, todėl nebuvo pamatytas nei Baltarusijos, nei Lietuvos oro pajėgų. Norint aptikti žemai skrendančius objektus Lietuvai reikalingi papildomi radarai, kurie, pasak ministro, yra užsakyti, tačiau dalis jau atvyko, bet dar nėra pilnai integruoti, o dalis dar neatvyko į Lietuvą.
„Aš labai norėčiau, kad būtų prekybos centras. Kaip kad dabar einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos, labai norėčiau, kad ir gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum tiesiog nueiti, išsirinkti, ko tau reikia, ir čia ir dabar nusipirkti. Deja, pasaulyje taip nėra, įvairios šalys gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti, kiek yra užsakiusios. Ką mes, kaip Vyriausybė ką padarėme, tai užtikrinome rekordinį biudžetą gynybai. Mes sakome, kad pinigų gynybai yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai“, – teigė premjerė I. Ruginienė.
Pasak premjerės, pirmosios užsakytos priemonės dronų detekcijai atvyks jau šiais metais, bet visas procesas tęsis iki 2030 metų, kai Lietuva jau turės gebėjimą detektuoti ir nukenksminti bepiločius orlaivius.
„Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje jau esame gavę radarus, kuriuos užsakėme. Kai kurie atvyko greičiau, tačiau kai gauni įrenginį, įrangą, ją reikia integruoti į bendrą sistemą, kariai turi išmokti ja naudotis kartu su gamintojų atstovais ir tai irgi imlu laikui“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
„Situacija yra tokia, kad kas buvo dešimtmečiais nedaroma arba daroma fragmentiškai, mes turime padaryti per keletą mėnesių arba keletą metų. Be abejo, manęs kaip vado netenkina, kaip ir bet kurio piliečio tai netenkina. Aš noriu jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją, tačiau, kaip gerbiamas ministras, paaiškino, vyksta procesas, yra objektyvūs niuansai, kurie ne nuo mūsų labai priklauso. Aš tik užtikrinu, kad iš kariuomenės po praėjusių metų incidentų buvo pateikti visi operaciniai reikalavimai, kokios įrangos ir technikos galima įsigyti, buvo tam skirta 0,5 mlrd. eurų, kas yra išdėliota laike pagal realius įsigijimų gebėjimus“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas pabrėžė, kad šiuo metu konkurencija dėl įvairių technologijų įsigijimo yra įtraukusi daugelį šalių, pavyzdžiui Persijos įlankos šalys, kurios patiria Irano atakas dronais ir raketomis, taip pat turi iššūkių su oro gynyba.
„Mes spaudžiame savo tiekėjus, partnerius, kad mums netinka pristatymo datos, kad mes tada peržiūrėsime sutartis, kad mes tada peržiūrėsime mokėjimus, jeigu negebate išpildyti savo sąlygų. Ta diskusija vyksta nuolatos ir nėra taip, kad pasirašome kontraktą, pasako mums, kad kažkas blogai, o mes sakome lauksime. Ne, nuolatos viceministrai ir krašto apsaugos sistema, ir aš pats dirbame, aiškiname, sakome, nurodome, parodome. Šalys yra įvairios: Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, tiek su Ukraina diskutuojame, tiek su kitomis šalimis. Radarai ir izraelietiški atvyko. Ir su Čekija bendraujame, su kitom šalim, žiūrime visur, kur galime įsigyti greitai ir kokybiškai, nes negali nupirkti bet ko. Tai yra viso pasaulio problema, nes mes turime karą Ukrainoje, turime karą Irane ir turime diktatorius, kurie nenori tų karų stabdyti“, – aiškino R. Kaunas.
Kaip žinoma, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Varėnos rajone esančiame Lavyso kaime sprogo ir į ežerą įkrito objektas, pirminiais duomenimis – dronas. Įvykio vietoje renkamos nuolaužos, rastas vidaus degimo variklis.
Remiantis stebėjimo kamerų duomenimis, incidentas įvyko pirmadienio naktį, 03.04 val. ryto. LRT kalbinti vietiniai gyventojai apie 3 val. nakties sakė girdėję garsų objekto zvimbimą, o vėliau ir didelį sprogimą.
Bendrasis pagalbos centras ir Lietuvos kariuomenė pranešimą apie įvykį gavo pirmadienį apie vidurdienį. Bendrasis pagalbos centras gavo informaciją apie Lavyso ežere esančią skylę ir aplink ją esančias nuolaužas, metalo gabalus. Lietuvos kariuomenė gavo skambutį šiek tiek po pietų ir vieno Lietuvos piliečio informaciją, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį apie 3 valandą nakties jis girdėjo sprogimą
