Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Jonavos skyrius iškėlė dabartinio mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose, taip pat jam siūlo tęsti darbą šio rajono savivaldybės vadovo poste.
Apie tai partijos skyrius pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
M. Sinkevičius šiuo metu laikinai vadovauja LSDP.
Gegužę vyks LSDP pirmininko rinkimai, į kuriuos partijos skyriai jau pradėjo kelti savo kandidatus. Keliolika skyrių iškėlė laikinojo LSDP pirmininko, Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, parlamentaro Vytauto Grubliausko, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo kandidatūras.
Tiesa, R. Duchnevičius ir V. Mitrofanovas informavo, kad rinkimuose nedalyvaus bei palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą.
Jonavos rajono mero pareigas jis yra užėmęs 2011–2016, 2019–2023 metais. 2023 m. vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose jis buvo perrinktas antrai kadencijai.
Tiesa, 2024 m. rudenį po Apeliacinio teismo sprendimo vadinamoje „čekiukų“ byloje M. Sinkevičius neteko Jonavos mero posto – tuomet politikui buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Tuomet Jonavos rajono mero pareigas laikinai ėjo socialdemokratas, jo tėvas Rimantas Sinkevičius. Šiam 2024 m. spalį Seimo rinkimuose iškovojus mandate parlamente, pareigas laikinai perėmė Povilas Beišys.
Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė bylą ir politiką išteisino. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio mero veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
Netrukus M. Sinkevičius kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri sugrąžino politikui mero mandatą. Tuo metu kovo 16 d. planuotus pirmalaikius Jonavos mero rinkimus Seimas atšaukė – praėjusį pirmadienį socialdemokratas grįžo dirbti į savivaldybę.
M. Sinkevičius 2016–2017 metais ėjo ūkio ministro pareigas.
Sinkevičius: 2024 metų prezidento rinkimuose svarstėme ir Blinkevičiūtės kandidatūrą
M. Sinkevičius sako, kad 2024 metų šalies prezidento rinkimuose buvo svarstyta ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūra. Vis dėlto, kaip teigia jis, prielaidos rodė, kad socialdemokratų kandidatas liktų antroje ar trečioje vietoje.
„Tuo metu, turbūt ne paslaptis, svarstėme ir apie V. Blinkevičiūtės kandidatūrą. Darėme ir tyrimus, ir nagrinėjome, kaip sektųsi ar nesisektų. Bet nebuvo ir pačios Vilijos didelio noro dalyvauti, buvo prielaidos darytos, kad galime likti antri treti su savo kandidate“, – penktadienį „15min“ tinklalaidei teigė M. Sinkevičius.
„Tai manau, kad tas sprendimas (remti Gitaną Nausėdą – ELTA) buvo teisingas, reikalingas ir, manau, kad ta kooperacija ir santykis, kuris atsirado parėmus prezidentą, transformavosi į šiltesnį santykį dabar esant skirtingose valdžios grandyse“, – tvirtino politikas.
Kaip skelbta, LSDP žada kelti partinį kandidatą 2029 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Tiesa, pats M. Sinkevičius neatskleidžia, ar siektų tapti valstybės vadovu. Dar vasario LSDP pirmininkas „Žinių radijui“ sakė nesiruošiantis prezidento rinkimams.
ELTA primena, kad artimiausi prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2029 m. Šiuo metu šalies vadovo pareigas antrą kadenciją eina Gitanas Nausėda.
Formuojant užsienio politiką tarp Prezidentūros ir Vyriausybės nėra distancijos
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako nematantis skirčių tarp Vyriausybės ir Prezidentūros formuojant užsienio politiką.
„Darbine prasme požiūris į daugelį klausimų sutampa ir tai yra gerai, kad nėra distancijos, kad nėra kažkokios konfrontacijos, kad nėra kažkokios konkurencijos“, – „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ penktadienį sakė politikas.
Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda, dirbdamas antrojoje kadencijoje ir negalėdamas siekti trečiosios, turi „laisvesnį mandatą parodyti save, užimti tokias aštresnes pozicijas“.
„Manau, kad tikrai išlaikome kryptį ir nesiūbuojame valtelės, nekonkuruojame, nei kažkaip tai vienas kitam oponuojame“, – kalbėjo jis.
„Nemanau, kad yra kažkokia konkurencija, (...) aš netgi buvau pasakęs, kad jeigu Prezidentūra matytų, kad mes, sakykime, ateiname į jų daržą, užsienio politikos formavimo lyderystės daržą ir prezidentas dėl to jaučiasi nemaloniai ar nekomfortiškai, nes kažkas lygtais ateina į jo erdvę, tai visą laiką yra žmogiškas būdas pasakyti, kad gal vis tik tai preferencija yra prezidentas, jis su Vyriausybe formuoja užsienio politiką, o ne Vyriausybė su prezidentu“, – tikino LSDP lyderis.
M. Sinkevičius akcentavo, kad nuomonių išsiskyrimai galimi paskiruose pasisakymuose, tačiau darbiniame procese jų nėra.
„Yra dalykų, kurie nesimato, ta prasme, matosi tiktai tai, ką vienas pasakė taip, kitas pasakė taip, bet tos didelės takoskyros jau procese, jau darbinėje plotmėje aš nematyčiau, ta prasme, nėra kažkokių veiksmų, kurie pagrįstų didelę takoskyrą“, – sakė politikas.
„Taip, tos temos, jos egzistuoja, jos, matyt, kuria erdvę pamąstymams, svarstymams, tai tų pasvarstymų net, gal, mano vertinimu, net per daug kartais būna, žinote, kaip būna, trys politikai, penkios nuomonės ir penki vertinimai“, – nurodė jis.
Paklaustas, kokios nuomonės vyrauja partijoje dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), akcentavo, jog artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu dėmesio pakaks visiems.
„Artėja pirmininkavimas ir nežinau, ar čia yra laikas dabar kažkaip stumdytis, kas yra kas, visiems užteks progų pasirodyti, būti prožektorių šviesoje ir būti matomiems. (...) Tai čia nėra tos visiškai problemos ir aš manau, kad ji dirbtinai formuojama, kad lygtais mes čia veržiamės į užsienio politikos lauką, kas yra prezidento saugi sritis“, – sakė M. Sinkevičius.
Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio formuojamą užsienio politiką, socialdemokratų vedlys nurodė įžvelgiantis konservatorių pradėtos vertybinės užsienio politikos tęstinumą.
„Tęstinumą mes tikrai kartais matome, matyt, kad mes turime ribotą laiką atlikti savo pokyčius ir tuos įsipareigojimus, kuriuos mes deklaravome visuomenei ir gavom mandatą, nes mumis pasitikėjo“, – sakė politikas.
„Premjerė periodiškai klausia ministro, kas bus padaryta, (...) kokie veiksmai, ką mes (dar – BNS) galime nuveikti. (...) Ministras Budrys yra patyręs diplomatas ir jisai labiau atsargus, (...) derinantis krūvą aplinkybių ir nebėgantis labai greitai priimti kažkokių sprendimų, o pamatuotai juos vertina“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie santykių su Kinija normalizavimą, M. Sinkevičius teigė iš K. Budrio išgirdęs, kad kol kas proveržio nėra.
„Paskutinį kartą, kai kalbėjom, buvo pasakyta, kad yra dedikuota konkrečiam viceministrui tą temą vesti, bet sakau, o tik dedikacija ar yra kažkoks tai apčiuopiamas rezultatas? Ne, kol kas to apčiuopiamo rezultato nėra. Tai aš tiesiog sakau, žinote, dedikacija yra gerai, tai yra žingsnis į priekį, bet ateis laikas, kada bus paklausta, o tai ką pavyko padaryti“, – aiškino LSDP lyderis.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė vasarį pareiškė, jog Vilniui atidarius Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Premjerė teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu G. Nausėda sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Sinkevičius: po LSDP pirmininko rinkimų Ministrų kabineto peržiūra nevyks
Artėjant LSDP pirmininko rinkimams, dabartinis partijos vedlys M. Sinkevičius tikina, kad jų rezultatai neturės poveikio Ministrų kabineto sudėčiai.
„Partinio lyderio išrinkimas nebus lygu Vyriausybės vadovo ar kabineto peržiūrai. Tai niekaip nesusiję dalykai“, – penktadienį publikuotoje „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ sakė politikas.
„Partija, laimėjusi rinkimus, turi pilną teisę atšaukti ministrą, atšaukti premjerą, formuoti iš naujo, bet to nėra planuojama ir tai nevyks“, – teigė jis.
Socialdemokratų parlamentaras Martynas Katelynas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ anksčiau yra sakęs, jog M. Sinkevičiui laimėjus partijos pirmininko rinkimuose, jis asmeniškai matytų galimybę išrinktam vadovui pareigose pakeisti premjerę Ingą Ruginienę.
Savo ruožtu M. Sinkevičius teigė pasiruošęs dirbti išvien su kitais partijos lyderiais, tarp jų – Vyriausybės vadove I. Ruginienė, Seimo pirmininku Juozu Oleku ir socialdemokratų frakcijos seniūne Orinta Leipute.
„Mes tą modelį pasirinkome, dalinai ir dėl mano tokio vertinimo, kad reikia pasidalinti atsakomybėmis. Ar tai duos sinergiją ir gerus rezultatus, ar tai vis tiktai nepasiteisins, per anksti sakyt. Dar kol kas tiesiog nėra objektyvaus tokio pamatavimo“, – kalbėjo politikas.
„Ruginienės vyriausybė darbuojasi turbūt penktą mėnesį, reitingai smunka, bet matom ir gerų indikacijų, kad jie turbūt pradės kilti“, – pridūrė jis.
M. Sinkevičiaus teigimu, reputaciją sukurti sudėtinga, o prarasti labai lengva, tačiau, anot jo, socdemai nesiruošia šokinėti pagal reitingus.
„Jeigu tie reitingai būtų 3 proc., tai tada gal turbūt jau ir aš pradėčiau panikuot ir sakyt kažką tikrai turim daryt. Dabar turim susikaupę judėt savo kryptimi ir daryt tai, ką susiplanavę ir nesimėtyt“, – sakė jis.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu vasarį atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, socialdemokratai partijų reitinge užima ketvirtą vietą, už juos balsuoti išreiškė norą 7,1 proc. gyventojų, sausį šis skaičius siekė 7,3 procento.
Tuo metu Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančiųjų dalis siekia 20 proc. (sausį 17,4 proc.), o neigiamai ir greičiau neigiamai – 71,2 proc. (sausį 70,7 proc.). 8,8 proc. nurodė nežinantys, kaip vertinti, arba neatsakė (sausį 11,9 proc.).
