Vilnietis Lukas įtaria, kad koncerte į jo gėrimą du vyrai bandė įpilti narkotinių medžiagų norėdami apsvaiginti: „Net jei į vakarėlį ateini blaivus, net jei nieko nevartoji, vis tiek nelabai gali jaustis saugus, nes bus tokių žmonių, kurie tau į nealkoholinį gėrimą supils narkotinių medžiagų.“ Ekspertė priduria, kad niekas nėra 100 proc. saugus – svaiginama ne tik siekiant seksualiai smurtauti, bet ir norint apvogti, sužeisti.
Prieš kurį laiką Lukas, kurio tikrasis vardas pakeistas, dalyvavo elektroninės muzikos renginyje, tačiau, kaip sako jis pats, koncertas pasibaigė tuo, kad teko rašyti pareiškimą policijai. Į renginių salę, kurioje vyko koncertas, Lukas atvažiavo kiek anksčiau ir, pasiėmęs nealkoholinio gėrimo, dar išėjo parūkyti.
Grįžęs, gėrimo buteliuką Lukas pasidėjo ant stalo ir nusisuko į šalia esančią rūbinę pasikabinti striukės. Pasak jo, netrukus iš pagrindinės salės atėjo du vyrai.
„Juos domino tik gėrimo buteliukas. Vienas kuo plačiau visu kūnu užstojo stalą, o kitas kažką išsitraukė iš kišenės ir ėmė pilti į buteliuką. Visa tai truko iki 10 sekundžių. Jis supylė viską į buteliuką ir jį lengvai patrankė į stalą, kad viskas susimaišytų“, – LRT.lt pasakoja Lukas.
Tai pastebėjęs, Lukas tuoj priėjo prie vyrų: „Abu vyrai už mane buvo vyresni ir stambesni, tad iš pradžių dar pagarbiai paklausiau: „Vyrai, ką jūs čia darote?“ Nebuvo reakcijos, o tas, kuris kažką pylė į gėrimą, net neatsisukdamas iš karto nulėkė į tualetą. Jam iš paskos – ir kitas vyras. Tada jau pakeltu balsu ėmiau rėkti su keiksmažodžiais: „Ką jūs čia darote?“ Atsakę, kad nieko, jiedu užsidarė tualeto kabinoje.“
Lukas įtaria, kad šiedu vyrai į gėrimą pripylė narkotikų, o tualeto kabinoje jų atsikratė: „Kokie išsigandę jie pabėgo į tualetą ir kokie drąsūs iš jo išėjo... Tai buvo labai akivaizdus skirtumas.“
Negali jaustis saugus
Apie nutikusią situaciją Lukas tuojau papasakojo barmenei ir jai atidavė gėrimo buteliuką. Jo teigimu, koncerto metu minėti vyrai vis kalbindavo įvairias merginas, o tai Lukui atrodė įtartina, tad jis ėmė juos stebėti.
„Vienas jų priėjo prie manęs ir pasakė, kad nori atsiprašyti. Paklausiau, už ką ir ką jie ten pylė, bet jis tiesiog tylėjo. Supratau, kad jokio atsakymo neišpešiu, tad išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti tiesiai jam į veidą. Jam tai labai nepatiko, jis dengėsi veidą ir bėgo nuo manęs. Tada atėjo jo draugas, kuris jau neatsiprašinėjo, o ėmė kažkuo mane kaltinti, sakyti, kad aš įsižeidžiau“, – sako Lukas.
Vėliau jis susisiekė su policija, atvyko į apklausą. Tiesa, Lukui įtarimą sukėlę vyrai pateikė kitokią įvykių versiją – neva jiedu buvo ištroškę ir norėjo atsigerti iš pamatyto buteliuko. Neturėdama įrodymų, policija tyrimą nutraukė.
Lukas sako – tuo metu jis net nepagalvojo, kad gali pasilikti gėrimą ir atiduoti jį ištirti policijai. Viskas įvyko labai greitai, be to, teigia jis, koncerto metu nebuvo nei apsaugos, nei įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, tad įrodymų, kas apnuodijo gėrimą, nebūtų.
Šiandien Lukas svarsto, kad tikriausiai į jo gėrimą narkotinių medžiagų galėję įpilti vyrai nesitaikė konkrečiai į jį, o tikėjosi, kad gėrimas – kokios nors merginos.
„Jie nesuprato, kad ten mano buteliukas. Manau, jie galvojo, kad tualete yra mergina, kuri pasiims gėrimą, jie būtų ją stebėję. (...) Jei būčiau išgėręs gėrimą, manau, jie būtų vis tiek pasimėgavę. Tokiems žmonėms labai patinka kontroliuoti kitą, dominuoti, ko gero, tikslas yra ir seksualinis dominavimas“, – sako Lukas.
Jis teigia – toks įvykis leido suprasti, kad negali jaustis saugus: „Net jei į vakarėlį ateini blaivus, net jei nieko nevartoji, vis tiek nelabai gali jaustis saugus, nes bus tokių žmonių, kurie tau į nealkoholinį gėrimą supils narkotinių medžiagų.“
Svaiginama ne tik dėl seksualinio smurto
Viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė teigia, kad žmonės gali būti svaiginami siekiant įvairių tikslų. Nors dažniausiai narkotinės medžiagos į gėrimus pilamos siekiant seksualiai smurtauti, priežasčių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, noras atkeršyti, taip pajuokauti, sužeisti, sumušti.
R. Jureliavičiūtė prisimena girdėtą atvejį, kai vaikinas buvo apsvaigintas ir prabudo pusnuogis kažkur miesto centre, o jo dviratis buvo pavogtas.
„Vaikinai dažniau svaiginami siekiant apvogti, sužaloti. Taigi negalime sakyti, kad vaikinas yra 100 proc. saugus, o mergina – 100 proc. ne. Nesaugus gali būti bet kas“, – LRT.lt sako R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, žmogaus apsvaiginimas gali būti vadinamas tobulu nusikaltimu, kadangi įrodyti apsvaiginimo faktą – sudėtinga, įrodymų neretai trūksta, o nukentėjęs žmogus dažnai nieko neatsimena, paties apsvaiginimo fakto nemato.
„Nusikaltėliai daro viską, kad žmogus, kurį kėsinasi apsvaiginti, apie tai ir nesužinotų. Nusikaltėliai dažnai lieka nematomi. Net jei pavyko apsvaiginti, apvogti, išprievartauti, žmogus labai dažnai to neatsimena arba atsimena labai nerišlius vaizdus, nuotrupas. Tai nepadeda kreiptis pagalbos, į policiją.
Nukentėjęs žmogus dažnai nežino, kas jį nuskriaudė, gal atsimena nusikaltėlio veidą, bet kas iš to. To nepakanka. Aišku, nusikaltėliai dažnai nepagaunami. Neretai apsvaigina ir pažįstami žmonės – partneris, žmogus, su kuriuo vaikštoma į pasimatymus. Tada nors tapatybė žinoma, dažnai nesikreipiama į policiją, norint apsaugoti nusikaltėlį“, – sako R. Jureliavičiūtė.
Ji apgailestauja, kad sistema nėra pasiruošusi – nusikaltimai, kai žmogus apsvaiginamas, statistiškai nematomi, o, norint aptikti narkotines medžiagas, reikia reaguoti labai greitai. Pasak R. Jureliavičiūtės, greitai aptikti medžiagas sudėtinga ir dėl nukentėjusio žmogaus būklės.
„Jei žmogus atsikelia ir nieko neatsimena, blogai jaučiasi, jį pykina, jam skauda, jis nepasikelia nuo grindų, gali būti labai sunku kreiptis pagalbos. Būna, žmogus įvykio neatsimena, dar nesupranta, kas nutiko, todėl užtrunka, kol kreipiasi pagalbos“, – vardija „Ribologijos“ ekspertė.
Dažnai nukentėjusį žmogų lydi ir kaltės jausmas, gėda, pasišlykštėjimas: „Daug žmonių net nežino, kas nutiko. Žmonės dažnai gyvena toliau galvodami, kad tai buvo jų kaltė, kad jie padaugino alkoholio, jie nesupranta, kas nutiko, kodėl jie taip elgėsi. Gali lydėti labai didelis savigraužos ir kaltės jausmas, dvejonės, nežinomybė.“
