Bendras karių paruošimas, bendri technikos pirkimai, o galiausiai – bendros kariuomenės kūrimas. Tokią mintį Europos Sąjungai kalbėdamas su LRT.lt iškėlė buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris. O štai Lietuvoje nuomonės dėl tokios idėjos skiriasi – politikai jai taria griežtą „ne“, bet atsargos majoras tikina, kad bendra kariuomenė turėtų ir privalumų.
„Turime pasiekti, kad mūsų kariai būtų kartu mokomi ir bendrai aprūpinami, o laikui bėgant atsisakytume 27 atskirų kariuomenių“, – interviu portalui LRT.lt tvirtino Vokietijos diplomatas, buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- W. Ischingeris siūlo ES svarstyti apie bendrą kariuomenę.
- Lietuvos politikai tokios idėjos nepalaiko.
- Ekspertai įžvelgia tokios idėjos privalumų.
- Europos gynybai svarbi JAV, o ES kariuomenė ją eliminuotų.
- Akcentuojamas gynybos finansavimo didinimas.
Visgi Lietuvos politikai tokiai idėjai kategoriškai prieštarauja – portalui LRT.lt ji teigė, kad bendra Europos Sąjungos (ES) kariuomenė dubliuotų NATO ir iš Europos saugumo struktūros pašalintų Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
Be to, jų teigimu, svarbiausia, kad visos Bendrijos valstybės skirtų bent 2 proc. BVP savo gynybai. Tai, o ne bendra kariuomenė, pasak politikų garantuotų Europos valstybių saugumą.
Reikia pabrėžti, kad Europos šalys neefektyviai išleidžia gynybai skirtas lėšas.
W. Ischingeris
Visgi atsargos majoras Darius Antanaitis mano, kad bendra ES kariuomenė duotų naudos tiek pačiai Bendrijai, tiek konkrečiai Lietuvai. Jo teigimu, bendra ES kariuomenė papildytų ir sustiprintų Aljansą.
Pradėti siūlo nuo bendrų pirkimų
Bendros ES kariuomenės idėja toli gražu nėra nauja, tačiau į diskusijų lauką ji vis sugrįžta. Šįkart apie tai, kad Bendrija turėtų siekti ne 27 atskirų, o vienos bendros kariuomenės, kalbėdamas su portalu LRT.lt teigė Vokietijos diplomatas, 2008–2022 metais Miuncheno saugumo konferencijai vadovavęs W. Ischingeris.
Pasak jo, visos ES šalys turi savo gynybai skirti bent 2 proc. BVP, tačiau svarbu ir tai, kad šie pinigai būtų leidžiami efektyviai. O taip, W. Ischingerio manymu, dabar nėra.
„Reikia pabrėžti, kad Europos šalys neefektyviai išleidžia gynybai skirtas lėšas. Pažiūrėkite – JAV turi šešias dideles ginkluotės sistemas, o per visas 27 ES valstybes turime 36 dideles ginkluotės sistemas“, – teigė buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas.
Taip pat skaitykite
W. Ischingeris dėstė, kad jei ES narės susivienytų ir bendrai vykdytų karinės technikos pirkimus, visos kartu technikos jos galėtų įsigyti pigiau nei pirkdamos atskirai. Bendros 27 šalių kariuomenės, W. Ischingerio teigimu, reikia todėl, kad ES valstybės nepajėgtų apsiginti be JAV pagalbos.
„Turime pasiekti, kad mūsų kariai būtų kartu mokomi ir bendrai aprūpinami, o bėgant laikui atsisakytume 27 atskirų kariuomenių. Tai padaryti yra sunku, o viskas prasideda nuo pirkimų, tad turėtume pradėti to siekti jau dabar.
Viena iš Rusijos karo prieš Ukrainą pamokų, deja, yra tai, kad mes, ES valstybės, negalėtume apsiginti, jei mums nepadėtų didysis brolis JAV. Tad turime stengtis, kad mes, ES, vienas iš stipriausių ekonominių blokų pasaulyje, iš tikrųjų galėtume apsiginti, galėtume apginti savo sienas ir savo teritorijas“, – portalui LRT.lt kalbėjo buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas.
L. Kasčiūnas: jokių Europos kariuomenių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bendros ES kariuomenės idėją kritikuoja. Anot jo, tokia kariuomenė dubliuotų NATO funkcijas, bet iš Europos saugumo grandinės būtų pašalintos JAV.
„Dažnai tokie su Rusija dar flirtuojantys ar balanso ieškantys politikai, kaip pastebėjau, yra už ES kariuomenę. ES kariuomenė savo struktūriniais sprendiniais, jei tokių rastųsi, kas reikštų, kad ji dubliuotų NATO, iš esmės eliminuotų Ameriką iš Europos saugumo sistemos.
Tai yra didžiausia rizika, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Visos tos eurocentristinės idėjos saugumo politikoje kelia iššūkių, nes jie dažniausiai kalba apie autonomiją nuo JAV. Ne nuo Rusijos, ne nuo Kinijos, o nuo JAV“, – dėstė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, tai kelia iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl mūsų šalis nuosekliai nuo tada, kai įstojo į NATO, laikosi pozicijos, kad gynyba turi būti stiprinama didinant jos finansavimą, o ne kuriant bendrą visų Bendrijos narių kariuomenę.
Dažnai tokie su Rusija dar flirtuojantys ar balanso ieškantys politikai, kaip pastebėjau, yra už ES kariuomenę.
L. Kasčiūnas
„Esmė yra gynybos finansavimas ir pajėgumai, o ne dubliuojančios struktūros. Taip ir atsakyčiau – jokių dubliuojančių struktūrų, jokių Europos kariuomenių, daugiau gynybos finansavimo ir taip sustiprinti tą europinį ramstį transatlantinėje srityje.
Kuo stipresnis bus gynybos finansavimas, tuo daugiau atsakomybės galėsi prisiimti ir tavo balsas stiprės santykiuose su amerikiečiais. Apie tai reikia kalbėti, o ne apie Europos kariuomenę“, – portalui LRT.lt tvirtino NSGK vadovas.
Svarbiau didinti gynybos finansavimą
Taip pat parlamentiniame NSGK dirbanti Dovilė Šakalienė teigė, kad kalbos apie Europos kariuomenę yra iškritusios iš laikmečio konteksto. Portalui LRT.lt ji kalbėjo, kad, viena vertus, šios idėjos įgyvendinimo užuomazgos nepasiteisino praktiškai – tos pačios pajėgos tiesiog būdavo priskiriamos tiek NATO, tiek ES formatams. Kita vertus, pasak Seimo narės, mūsų kolektyvinė gynyba nėra įmanoma be JAV.
Taip, Europa privalo sparčiai ir stipriai investuoti į ginkluotųjų pajėgų atkūrimą ir stiprinimą, gynybos pramonės plėtrą ir ginkluotės bei amunicijos resursų atkūrimą.
D. Šakalienė
„Trečia, tai būtų beprasmiškas ribotų resursų švaistymas, ypač kai dabar turime gana siaurą galimybių langą atkurti ir išplėsti savo gynybinius pajėgumus. Prieš gerą savaitę pateikti adaptuoti NATO gynybos planai reikalauja bendro ir sutelkto viso bloko veikimo, todėl kurti konkuruojančias (ar tokį įspūdį sudarančias) struktūras būtų kontrproduktyvu tiek gynybos, tiek atgrasymo prasme.
Be jokios abejonės, tai nereiškia, kad turime toliau užkrauti neproporcingai didelę atsakomybės už savo saugumą dalį JAV. Taip, Europa privalo sparčiai ir stipriai investuoti į ginkluotųjų pajėgų atkūrimą ir stiprinimą, gynybos pramonės plėtrą ir ginkluotės bei amunicijos resursų atkūrimą“, – komentavo D. Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad visos NATO bloko šalys turės labai ženkliai padidinti savo gynybos biudžetus, kad turėtume efektyvią apsaugą.
Paklausta apie tų ES valstybių, kurios nėra NATO narės, saugumą, NSGK narė teigė, kad jas gintų kitos narės pagal Europos Sąjungos sutarties abipusės gynybos straipsnį ir ES Veikimo sutarties solidarumo straipsnį.
„Tai nuostata, kad jei valstybė narė tampa ginkluotos agresijos auka, kitos valstybės narės privalo jai padėti visomis joms prieinamomis priemonėmis.
Beje, kaip matome, Rusijos agresija Ukrainoje turėjo ženklų poveikį Europos valstybėms persvarstant neutraliteto koncepto prasmingumą. Švedijos narystė NATO, tikėsimės, galutinai bus įtvirtinta iki Vilniaus viršūnių susitikimo“, – portalui LRT.lt komentavo parlamentarė D. Šakalienė.
Hipotetiniai svarstymai – ne prioritetas
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui LRT.lt komentavo, kad Lietuvos saugumas remiasi trimis nekintamais principais, kurie įtvirtinti Nacionalinio saugumo strategijoje, tai narystė NATO ir ES bei JAV karinis ir politinis buvimas Europoje ir regione.
„NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimas, užtikrinant nuolatinį ir tvirtą NATO ir sąjungininkų karinį buvimą regione, yra kertinė Lietuvos Respublikos saugumo garantija.
Rusijos agresijos Ukrainoje fone šie fundamentalūs Lietuvos saugumo principai tapo tik dar svarbesni. Mūsų kaimynystėje vykstant karui, hipotetiniai svarstymai apie bendros Europos kariuomenės kūrimą nėra prioritetas“, – aiškino ministras.
Anot A. Anušausko, dabar svarbiausia, kad Europos valstybės sutarė kaip galima skubiau ir kiek galima didesniu mastu tiekti Ukrainai ginkluotę ir amuniciją. O šiam tikslui pasiekti, kaip komentavo Krašto apsaugos ministerijos vadovas, buvo sutelkti valstybių narių kariniai pajėgumai ir pritaikyti ES finansiniai instrumentai, o šiuo metu bandoma sukoordinuoti ir Europos valstybių gynybos pramonės gamybą.
Ministras dėstė, kad nuo vasario mėn. visos ES valstybės vieningai priėmė ambicingus sprendimus, jie atvėrė kelią tiekti didelio masto karinę paramą Ukrainai.
„Naujausias toks įsipareigojimas priimtas š. m. kovo mėn., kai ES valstybės sutarė dėl 1 mln. artilerijos amunicijos perdavimo Ukrainai per artimiausius 12 mėnesių, ir tam bus skiriami 2 mlrd. eurų iš Europos Taikos instrumento“, – sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, Europos Sąjungos valstybės iš tiesų turi išspręsti kai kurias įsisenėjusias problemas, kurių svarbiausioji – nepakankamas gynybos finansavimas.
NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimas, užtikrinant nuolatinį ir tvirtą NATO ir sąjungininkų karinį buvimą regione, yra kertinė Lietuvos Respublikos saugumo garantija.
A. Anušauskas
„Tik 6 ES valstybės (Estija, Graikija, Latvija, Lenkija, Lietuva ir Suomija) skiria 2 proc. nuo BVP gynybai. Lietuva nuosekliai ES formatuose ragina kitas valstybes didinti gynybos išlaidas. Mūsų vertinimu, tai yra esminė sąlyga Europai užsiauginti gynybinį potencialą ir paremti mūsų sąjungininkus JAV ir kituose regionuose“, – portalui LRT.lt komentavo krašto apsaugos ministras.
NATO neeliminuotų, o papildytų
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, gynybos ekspertas D. Antanaitis portalui LRT.lt teigė, kad didžioji dalis ES valstybių taip pat yra ir NATO narės, tačiau ne visos. Anot jo, matant, kaip Vengrija ir Turkija blokuoja Švedijos stojimą į NATO, bendra ES kariuomenė atrodo turinti prasmės.
„Be to, ES yra ne karinis aljansas, o ekonominis. Savo ekonominius interesus privalai gebėti pagrįsti ir karine jėga bei juos apginti. Todėl, žiūrint iš šio taško, ES kariuomenė būtų naudinga ES ekonominiams interesams ginti.
Nes jei, pavyzdžiui, Austrija turi kokių nors problemų, ir ji yra ES narė, bet nėra NATO, tos problemos gali daryti įtaką visai ES, nepriklausomai nuo to, ar ta valstybė priklauso NATO, ar ne. Jei turi ekonominių interesų, turi galėti ir jėga juos apginti“, – komentavo D. Antanaitis.
Paklaustas, kaip tokia kariuomenė turėtų būti sudaroma ir kuri valstybė turėtų imtis lyderystės, pašnekovas teigė, kad jos imtis turėtų tos valstybės, kurios turi didžiausius ekonominius interesus ar didžiausias ekonomikas, kurias reikėtų apginti, tai yra Vokietija, Prancūzija.
„Tos, kurių įtaka visai ES ekonomikai yra milžiniška, todėl bet koks jų ekonominio intereso pažeidimas atsilieptų mums visiems. Manau, kad tokios didžiosios valstybės ir galėtų imtis lyderystės“, – vertino D. Antanaitis.
Tiesa, jis prieštaravo L. Kasčiūno žodžiams, kad bendra ES kariuomenė iš Europos saugumo struktūros eliminuotų JAV. Kaip sakė D. Antanaitis, pačios JAV ne kartą pabrėžė, kad Europa privalo pati imtis atsakomybės už savo saugumą.
Pasak jo, JAV ypač svarbi Europos saugumui šiuo metu dėl to, kad ji vienintelė sugebėtų kovoti viso masto karą ir apginti Europos piliečius.
„Jeigu Europos piliečiai sugebėtų apsiginti patys, be abejo, ir našta nuo JAV būtų nuimta, tačiau JAV yra globali valstybė ir jei pažiūrėsime į Taivano problemą ir galimybę, kad kiltų karas ten, tai šitas karas paveiktų visą planetą žymiai daugiau nei karas Ukrainoje.
Siekdami užtikrinti, kad to nebūtų, turėtume nuimti dalį atsakomybės už mūsų pačių saugumą nuo JAV. Taip mes patvirtintume tai, ką JAV sakė ne kartą ir ne du, tai, kad Europa privalo pati išmokti ginti savo namus“, – komentavo D. Antanaitis.
Savo ekonominius interesus privalai gebėti pagrįsti ir karine jėga bei juos apginti. Todėl, žiūrint iš šio taško, ES kariuomenė būtų naudinga ES ekonominiams interesams ginti.
D. Antanaitis
Tiesa, paklaustas apie tai, ką bendros ES kariuomenės sudarymas reikštų Lietuvos gynybai ir saugumui, jis pripažino, kad tam tikrų iššūkių tai galėtų sukelti. Daugiausia – planavimo srityje.
„Mums, ko gero, padaugėtų užduočių, kadangi tai prasiplėstų, mes turėtume skirti atskirus dalinius ar padalinius bendrai Europos kariuomenei. Ko gero, atsirastų dvigubas planas, o tai apsunkintų bet kokį planavimą, nes reikėtų dalyvauti ir savo nacionalinių, ir NATO, ir ES interesų gynyboje“, – sakė atsargos majoras.
Visgi, jo teigimu, bendros ES kariuomenės sukūrimas Lietuvai galėtų būti naudingas, o tokių pajėgų egzistavimas savaime NATO iš Europos saugumo struktūros neeliminuotų.
„Priešingai – tai papildytų NATO karinį aljansą“, – portalui LRT.lt teigė D. Antanaitis.
