Kalbėdamas apie potvynių riziką Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako matantis gerų ženklų. Potvynis gali būti mažesnis, negu tikėtasi, tačiau vargu ar jo išvengsime. „Vienoks ar kitoks jis bus, klausimas tik kokio lygio ir kiek paveiks mūsų žmones ir kritinę infrastruktūrą“, – kalbėjo jis. Pamario krašte apsilankęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla pastebi, kad vietos gyventojai evakuotis nelinkę.
Pirmadienį Šilutės rajono savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta potvynio grėsmė bei valdymo priemonės.
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs NKVC vadovas V. Vitkauskas dalijosi, kad kalbant apie potvynio grėsmes matomi teigiami ženklai – vandens lygis kai kur netgi krinta, o tai reiškia, kad potvynis gali būti ne toks stiprus, kaip buvo manyta anksčiau.
„Tai labai geras ženklas, nes galbūt mes turėsime daugiau laiko, kuris [padės] išvengti staigaus vandens patekimo į upes, o taip pat ir Kuršių marias ir jūrą. Kol kas prognozės mums yra palankios. Aišku, temperatūrų svyravimas yra galbūt ne toks, kokio tikėjomės – aukštesnės temperatūros dienos metu, saulės spinduliai greitai tirpdo [sniegą, ledą]“, – kalbėjo jis.
V. Vitkausko teigimu, sakyti, kad potvynio šiemet išvis nebus – būtų per drąsu.
„Vienoks ar kitoks jis bus, klausimas tik kokio lygio ir kiek paveiks mūsų žmones ir kritinę infrastruktūrą“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie Šilutės kraštui, pamariui kylančias grėsmės NKVC vadovas teigė, kad potvynis gali būti ir ilgalaikis, pažeidžiantis svarbią susisiekimo ir elektros tiekimo infrastruktūrą.
Pasak V. Vitkausko, kariuomenė yra pasirengusi ledų sankaupas sprogdinti, tačiau negalima priimti skubotų sprendimų: „Kiekvieną kartą turime įsivertinti situaciją labai atidžiai, nes kai kur sprogdinimas gal ir efektingai atrodo, bet neduoda jokio efekto.“
Požėla: pamario gyventojai evakuotis nelinkę
PAGD vadovaujantis R. Požėla pirmadienį kalbėjo apie potvynio valdymui parengtą specialiąją techniką. Be to, sakė jis, prireikus būtų pasitelkta ir kariuomenė.
Paklaustas apie tai, kiek pamario gyventojų dėl potvynio grėsmės yra pasiryžę evakuotis, R. Požėla sakė: „Liūto dalis gyventojų yra linkę likti. Tačiau ne tik technologinėmis priemonėmis informuojame gyventojus, bet ir fiziškai aktyviai juos lankome, atsakome į visus klausimus kartu su savivaldybių atstovais. Jeigu kituose regionuose, tokiuose kaip Kauno rajonas, labiau žmonės planuotų evakuotis <...>, tai Šilutės kraštas unikalus tuo, kad žmonės nelinkę palikti savo būstus.“
Prašo dislokuoti sraigtasparnį
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus spaudos konferencijoje dalijosi, ko šiuo metu rajone trūksta labiausiai.
„Mūsų pagrindinis prašymas – sraigtasparnio dislokavimas mūsų regione, nes, kaip žinote, šalia yra priešiška valstybė ir GPS signalas yra blokuojamas, tai ekstremaliam įvykiui nutikus norisi, kad visos priemonės būtų laiku pasiekiamos“, – sakė jis.
Pasak A. Jurkaus, ledlaužio įsigijimas – ilgalaikio plano klausimas, tačiau suprantama, kad šiuo metu taip greitai jis nebus nupirktas.
Kiek anksčiau skelbta, kad Šilutėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje jau paruoštos žmonių gelbėjimui skirtos priemonės. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju.
Potvyniui ruošiamasi ir kitur Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas Kauno rajone esančiam Radikių kaimui, kurį Neryje susikaupus ledams, vanduo nuniokojo 2010 metais. Baimintasi, kad toks didelis potvynis čia kils ir šiemet, tačiau vėliau prognozės sušvelnintos – tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti, nors viskas priklausys nuo oro sąlygų.
Manoma, kad potvynis galėtų prasidėti kovo viduryje.
Į Šilutės rajono savivaldybėje vykusį susitikimą taip pat kviesti Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Pagėgių rajono, Tauragės rajono, Skuodo rajono savivaldybių atstovai.
